69-asis UEFA Čempionų lygos finalas įvyko legendiniame „Wembley“ stadione. Čempionu penkioliktą kartą klubo istorijoje tapo Madrido „Real“ klubas, kuris lemiamose rungtynėse 2-0 nugalėjo Dortmundo „Borussia“. Karališkojo klubo dirigentui Carlo Ancelotti tai buvo šeštas finalas trenerio karjeroje, o pergalių ir pralaimėjimų balansas svarbiausiose sezono rungtynėse yra 5-1.
Tai buvo jau trečias finalas su „Real“ organizacija, o triumfuoti pavyko kiekviename iš jų. Penkiolika kartų UEFA Čempionų lygos nugalėtojas toliau išlieka aukščiausiose pozicijoje, o „AC Milan“ kolektyvą lenkia net aštuoniais titulais. Įdomu tai, kad C. Ancelotti spėjo padirbėti ir dizainerių organizacijoje bei net du kartus kėlė svarbiausią klubinio futbolo trofėjų (2002/03 ir 2006/07).
Finalo apžvalga bei rungtynių eiga
Prieš finalą buvo galima prognozuoti, kad Dortmundo ekipa gali išlaikyti intrigą ir pasiūlyti sunkią kovą tituluočiausiai Europos komandai, bet tokios kovos tikriausiai nelaukė niekas. Taigi pažvelkime į pagrindinius šių rungtynių momentus bei situacijos pokyčius.
Netikėta pradžia
Per pirmąją rungtynių dalį vyko kiek neplanuoti įvykiai, nes Madrido „Real“ futbolininkai buvo nepanašūs į save, o „Borussia“ kūrė vieną pavojingą progą po kitos. Vokietijos ekipa galėjo įmušti ne vieną įvartį, nes progų buvo apstu, tačiau galiausiai liko nieko nepešę.
14-ąją minutę puikų smūgį atliko Julianas Brandtas, o 21-ąją minutę geriausią progą pelnyti įvartį turėjo Karimas Adeyemi. Po fantastiško perdavimo jis liko vienas prieš vartus, pergudravo „Real“ komandos vartų sargą, tačiau įmušti įvarčio nepavyko. Jau po poros minučių Niclas Fullkrugas galėjo išvesti rungtynių autsaiderius į priekį, bet ir šį kartą Madrido ekipai nusišypsojo sėkmė – jis pataikė į virpstą. 28-ąją ir 41-ąją minutėmis buvo sukurtos dar dvi puikios progos, tačiau kokybės pritrūko.
Pirmajame kėlinyje nebuvo nei vieno Dortmundo žaidėjo, kurį būtų galima įvardinti kaip komandos selekcijos klaidą. Treneris Edinas Terzičius buvo paruošęs puikų planą, žaidėjai puikiai stabdė „Real“ krašto žaidėjus, gynybos linija neklydo, o ir šaršalas prie Madrido vartų buvo tikrai nemažas. Visgi po pertraukos situacija pasikeitė, o ir galimybių įridenti kamuolį liko ne tiek ir daug.
Iniciatyvos pokyčiai
Antrajame kėlinyje „Real“ pademonstravo visapusišką ramybę. 49-ąją minutę pavojingai iš toli smūgiavo Toni Kroosas ir nors 63-ąją minutę „Borussia“ turėjo dar vieną puikią progą, tačiau Thibaut Courtois sustabdė pavojingą išpuolį. 69-ąją minutę prasidėjo „Real“ komandos puolimo banga. Jude‘as Bellinghamas buvo pirmasis, kuris galėjo išvesti Madrido klubą į priekį, bet realizuoti progos neapvyko, tačiau po poros minučių įvyko ilgai lauktas rungtynių lūžis.
74-ąją minutę krito pirmasis rungtynių įvartis, o jo autoriumi tapo Dani Carvajalis, kuris po įspūdingai nuo kampinio gairelės pakelto kamuolio pramušė šveicarų vartininką Gregorą Kobelį. Jau po trijų minučių J. Bellinghamas galėjo padvigubinti persvarą, tačiau marias laiko turėjęs nusitaikyti nepataikė į dešinįjį vartų kampą.
80-ąją ir 81-ąją minutėmis „Real“ toliašaudė artilerija vėl šturmavo „BVB“ vartus ir nors šie smūgiai tikslo nepasiekė, karališkojo klubo spaudimas davė vaisių. 83-ąją minutę, po kritinės Iano Maatseno klaidos, buvo įmuštas dar vienas įvartis.
Penkiolika ir nepasisekusios išleistuvės
Vinicius Junioras ir jo įmuštas įvartis ne tik įtvirtino penkioliktąjį Madrido ekipos titulą, bet ir atėmė galimybę iš Dortmundo ekipos legendos laimėti UEFA Čempionų lygą. Marco Reusas žaidė dviejuose finaluose ir abu kartus teko pripažinti varžovų pranašumą – tiek 2013-siais metais, tiek ir šiais. 86-ąją minutę Vokietijos ekipai pavyko įmušti taip ilgai lauktą įvartį, tačiau jis buvo neįskaitytas dėl užfiksuotos nuošalės. Per likusį laiką progų sukurta nebuvo, o 95-ąją minutę įžaistas kamuolys tapo paskutiniuoju M. Reuso prisilietimu prie kamuolio jo karjeroje.
Per savo futbolo kelionę jis nė karto nelaimėjo „Bundesliga“ čempionato ir net septynis kartus liko antras. Taurių turnyruose jam sekėsi kiek geriau – du kartus laimėjo Vokietijos taurę ir tris kartus triumfavo Vokietijos Supertaurėje.
UEFA Čempionų lyga – faktai
Šių metų UEFA Čempionų lyga sezonas jau yra baigtas, tačiau pažvelkime tiek į šio sezono faktus, tiek ir finale nutikusius įvykius.
• Geltonųjų vartininkas Gregoras Kobelis yra pirmasis šveicarų vartininkas, kuris žaidė UEFA Čempionų lygos finale;
• Dortmundo „Borussia“ žaidė trečiąjį savo finalą, o trofėjų kėlė jau pačiame pirmajame savo finale – 1997-siais metais. Deja, 2013-ųjų metų finalas, kaip ir šis, nesusiklostė;
• 2023-ųjų metų gruodžio 31-ąją dieną buvo išleistas pranešimas, kad „Borussia“ klubo legendos, Nuri Šahinas ir Svenas Benderis, taps komandos trenerio asistentais. Šios dvi personos turėjo didžiulę įtaką Dortmundo ekipos žaidime, puolimo bei gynybos schemose;
• Šiame sezone buvo pelnyti 375 įvarčiai, o rezultatyvių atakų dažnis yra 30 minučių;
• Didžiausias įvarčių skaičius buvo pelnytas per pirmąsias penkiolika antrojo kėlinių minučių – 68;
• Paskutinį kartą UEFA Čempionų lygos finalas „Wembley“ stadione vyko prieš 11 metų –2013-siais. Tuomet „BVB“ 1-2 nusileido Miuncheno „Bayern“ ekipai.
Bet builder
Mobili programėlė
