Tour de France istorija: nuo 1903-ųjų iki šių dienų

Jeigu kažkam sporto pasaulyje pasakytumėte terminą Tour de France, visi tikrai žinotų, apie ką eina kalba. Tai – žinomiausios dviračių lenktynės pasaulyje. Jas laimėti nori turbūt visi vaikai ir suaugę sportininkai, kurie treniruojasi. „Tour de France” – tai ne tik dviračių lenktynės, bet ir pasaulinio lygio sporto reginys, ištvermės, strategijos ir sportinio meistriškumo ant dviračio etalonas.

Per daugiau nei šimtmetį trunkančią savo istoriją „Tour de France” iš nedidelio vietinio renginio tapo Nr.1 dviračių lenktynėmis planetoje. Prisiminkime, kokia buvo šių lenktynių istorija.

„Tour de France“ ištakos

Prieš daugiau nei 120 metų, 1903 m. gimė „Tour de France”. Šias lenktynes sumanė rengti prancūzų laikraščio „L’Auto” (dabar – turbūt garsiausias prancūzų žurnalas apie sportą L‘Equipe) redaktorius Henri Desgrange’as. 

Taip jis norėjo padidinti laikraščio tiražą ir nustelbti savo konkurentą „Le Vélo”, kuris irgi daug rašė apie dviračius. 

Pirmosios lenktynės startavo 1903 m. liepos 1 d. Šešiasdešimt tikrai nutrūktgalvių dviratininkų leidosi į varginančią 2428 km kelionę iš Paryžiaus į Lioną, Marselį, Tulūzą, Bordo, Nantą ir po to atgal į Paryžių. 

Lenktynės buvo suskirstytos į šešis etapus, kurių kiekvienas buvo neįtikėtinai ilgas pagal šiandieninius standartus: trumpiausias etapas buvo 268 km, o ilgiausias – 471 km. Galima pamatyti, kaip sunku su tuometine technika, net ir daug geresniais šiuolaikiniais keliais įveikti tuos etapus.

Pirmąsias „Tour de France” lenktynes laimėjo italų kilmės prancūzas Maurice’as Garin‘as (kurį nuotraukoje matote kairėje), lenktynes įveikęs per 94 valandas, 33 minutes ir 14 sekundžių. Vidutinis jo greitis važiuojant žvyrkeliais ir daugiau mažiau nežinomais keliais – 25,7 km/h. Jo pergalė yra tai, ką kiekvienas dviratininkas dabar bando atkartoti.

Pirmosios lenktynės bei tarpukaris (1904-1939)

Pirmosios Tour de France pasižymėjo ypatingu etapų sudėtingumu ir technologinės pažangos stoka. Lenktynininkams teko įveikti ilgus ir sunkius etapus neasfaltuotais keliais su minimalia pagalba bei beveik be jokios navigacijos. Dar 1905 metais pridėtos pirmosios įkalnės.

Dviračiai buvo sunkūs (12-18 kg), o lenktynininkams dažnai pasitaikydavo mechaninių gedimų, kuriuos sutvarkyti būdavo beveik neįmanoma. Nepaisant šių kliūčių, būtent dėl sudėtingumo ir prestižo, lenktynės greitai išpopuliarėjo. Na, o kadangi vykdavo tik sykį per metus, kiekviena „L‘Auto“ „Tour de France“ laida pritraukdavo vis daugiau dalyvių ir žiūrovų.

Jau 1910 m. „Tour de France” pirmą kartą surengė kalnų etapus Pirėnuose, kurie visiems laikams transformavo lenktynių maršrutų sudarinėjimą. Šie etapai buvo neįtikėtinai sudėtingi. Pirmą kartą į trasą buvo įtrauktas žymusis Col du Soulor – viena aukščiausių ir sudėtingiausių įkalnių Pirėnuose. Octave Lapize, tų metų laimėtojas, pasiekęs įkalnės viršūnę, garsiai, kad organizatoriai girdėtų, net kelis kartus sušuko: „Vous êtes des criminels!” (Jūs esate nusikaltėliai!). Taip prancūzas reiškėsi dėl žiauraus, net 326 km ilgio etapo maršruto.

Tarpukariu, 1919 m. „Tour de France” lenktynės buvo atnaujintos po ketverių metų pertraukos, kuri stojo dėl Pirmojo pasaulinio karo. Jau 1919 m. buvo įvestas „maillot jaune” standartas (geltonieji marškinėliai), kuriais apdovanojamas lenktynių lyderis. Eugène’as Christophe’as buvo pirmasis dviratininkas, apsivilkęs geltonus marškinėlius. Dabar šis drabužis yra ikoniškas ne tik šių lenktynių, bet turbūt ir viso dviračių sporto simbolis.

Laikui bėgant, XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose lenktynių populiarumas ir prestižas toliau augo. Maršrutas išsiplėtė ir į jį įtraukta daugiau kalnų etapų Pirėnuose bei jau ir Alpėse. Šiuo laikotarpiu išryškėjo tokie legendiniai dviratininkai kaip Henri Pélissier, laimėjęs 1923 m. „Tour de France” lenktynes, ir Antoninas Magne, iškovojęs pergales 1931 ir 1934 m.

XX a. trečiajame dešimtmetyje taip pat labai pasikeitė lenktynių formatas. Komandos tapo nacionalinėmis, o ne remiamomis dviračių gamintojų. Populiarumą bene labiausiai padidino tai, kad lenktynių eiga imta transliuoti per radiją.

Pokaris (1947-1969)

Po Antrojo pasaulinio karo „Tour de France” lenktynės vėl buvo atnaujintos. Jau 1947 m. turas vėl startavo iš Paryžiaus. Šis laikotarpis dažnai vadinamas „aukso amžiumi”, kai lenktynėse dominavo tokie legendiniai dviratininkai kaip Fausto Coppi (nuotr. viršuje), Louison Bobet ir Jacques Anquetil. 

Pastarasis tapo pirmuoju dviratininku, laimėjusiu „Tour” lenktynes penkis kartus – 1957 m. ir 1961-1964 m. Jo metodiškas ir strateginis požiūris į lenktynes nustatė naujus sporto standartus. Galima jį bei F. Coppi ir L. Bobet vadinti modernaus dviratininko prototipais.

 

Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose taip pat buvo padaryta didelė pažanga technologijų ir paramos dviratininkams srityje. Patobulintos trasų kelio dangos, pradėti gaminti gerokai lengvesni dviračiai ir geresnės palaikymo transporto priemonės padėjo lenktynėms tapti mažiau varginančiomis. Nepaisant didžiulio progreso, Tour de France išliko bene didžiausiu fiziniu iššūkiu, kurį sau galėjo mesti bet koks atletas. 

Šiuolaikinė era (nuo 1970 m.)

Maždaug. 8-ajame XX a dešimtmetyje iškila nauja čempionų banga. Tarp jų buvo ir legendinis Eddy Merckxas, kuris laikomas vienu geriausių visų laikų dviratininkų. Jios penkis kartus (1969, 1970, 1971, 1972 ir 1974 m.) laimėjo „Tour de France”, dominuodamas savo agresyviu važiavimo stiliumi ir neprilygstama ištverme. 

Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje iškilo tokie dviratininkai kaip Bernardas Hinault, kuris taip pat iškovojo penkias Turo pergales (1978, 1979, 1981, 1982 ir 1985 m.), ir Miguelis Indurainas, 1991-1995 m. taip pat laimėjęs Tour de France penkis kartus iš eilės. M. Indurainas sugebėjo dominuoti tiek kalnų etapuose, tiek važiavimuose laikui, todėl tapo sporto legenda, kurią prisimename iki šiol.

Atėjus XXI amžiui, “Tour de France” toliau sparčiai vystėsi. Nuo pokario laikų labai patobulėjo: patys dviračiai (lengvesni, aerodinamiškesni), dviratininkų fizinis pasirengimas, sportinė įranga (apranga, avalynė) bei palaikymo komandos. Atsirado ir daugiau strategijų, kurias esame įpratę matyti šiandien. 

Tour de France pradėtos taikyti antidopingo priemonės ir įdiegtos kitos technologinės naujovės, tokios kaip galios matuokliai. Gerokai patobulinta dviračių bei net šalmų aerodinamika. Nepaisant prieštaringų nuomonių, tarp jų ir garsiai nuskambėjusių dopingo skandalų, „Tour” lenktynės tebėra profesionalaus dviračių sporto viršūnė.

Moterų „Tour de France“

Nors „Tour de France” daugiausia žinomos kaip vyrų lenktynės, yra ir moteriška jų versija. Nuo 1984 m. iki 2009 m. su pertraukomis vyko „Tour de France Féminin”, o 2022 m. pradėtos rengti „Tour de France Femmes” lenktynės, kuriose varžosi geriausios pasaulio dviratininkės.

TOP modernių laikų „Tour de France“ momentai

Per tokį ilgą laiką, kiek vyksta žymiosios „Tour de France“ lenktynės, yra nutikęs ne vienas įspūdingas momentas, kurį verta prisiminti. Pasižiūrėkime į geriausius iš paskutiniųjų metų istorijos.

Lance Armstrong – 7 titulai iš eilės

Septynios iš eilės Armstrongo pergalės (1999-2005 m.) per Tour de France iš pradžių buvo laikomos elitinio sportininko pasirodymu. Jis kone vienas pats garsino dviračių sportą, kuriame visiškai dominavo.   

Tačiau aukštai kilęs – žemai krisi, kaip vėliau amerikietis sužinojo. Jis prisipažino vartojęs dopingą, todėl iš L. Armostrong‘o buvo atimti titulai ir tai tapo vienu didžiausių skandalų sporto istorijoje. Visgi, būtina pripažinti, kad jo įvykis – tik garsiausias. Iš tiesų dviračių lenktynės jau kelis dešimtmečius susiduria su dopingo problemomis. Apie tai padiskutuosime vėlesnėje straipsnio dalyje.

Chris Froome dominavimas 2010-aisiais

Praėjusiame dešimtmetyje, šiose lenktynėse dominavo britų dviratininkas Chris‘as Froome’as. Jis laimėjo keturis titulus (2013, 2015, 2016 ir 2017 m.) bei buvo sėkmingiausias savo kartos atletas. Labiausiai iš kitų Ch. Froome‘ą išskyrė gebėjimas labai stipriai važiuoti įkalnėse bei time trial etapuose. Gaila, kad dominavimą nutraukė žiauri trauma, kurią patyrė per treniruotę. Lūžę kaulai privertė ilgai reabilituotis ir į savo ankstesnę formą jis taip niekad ir negrįžo.

Gaila paminėti, jog taip pat, kaip L. Armstrong‘as, britas susilaukė rimtų kaltinimų vartojant dopingą. 

Tadej Pogočar tampa vienu jauniausių visų laikų čempionu

Dar prieš metus iki šio įvykio, 2019 m. kolumbietis Eganas Bernalas tapo pirmuoju savo tautos atstovu ir jauniausiu dviratininku per daugiau nei šimtmetį, laimėjusiu „Tour de France” lenktynes. Jam tebuvo 22 metai ir 196 dienos.

Tačiau įspūdingas pasiekimas ilgai neužsibuvo. Vos po metų jį nukonkuravo slovėnas, turbūt geriausias pastarojo penkmečio dviratininkas ir net 2024 m. turo laimėtojas – Tadejus Pogočaras. Pirmąjį savo titulą vaikinas laimėjo būdamas vos 21 m. 364 d. amžiaus, tad likus 1 dienai iki savo gimtadienio. 

Jauniausias visų laikų čempionas yra Henri Cornet. Jis laimėjo 2-ą Tour de France 1904 metais, nebūdamas nė 20 metų amžiaus. 

„Tour de France“ formatas šiomis dienomis

Šiandien „Tour de France” yra ne tik lenktynės, bet ir kultūrinis fenomenas, ypač – Pietų Europoje, kur dviračių sportas – labai populiarus. Lenktynės pritraukia milijonus žiūrovų prie trasų ir TV ekranų. Visame pasaulyje jas stebi šimtai milijonų žiūrovų. Renginys trunka 21 etapą, nuvažiuojamą per tris savaites ir dviratininkus bei jų komandas nukelia į įvairias vietoves. Atletams tenka save išbandyti visur – lygumų sprintuose, ilgose įkalnėse ir individualiuose laiko važiavimuose. Per turą nuvažiuojama 3,400-3,500 km. 

Kasmet lenktynių maršrutas keičiasi, įveikiami skirtingi Prancūzijos regionai. Kartais vykstama į kaimynines šalis. Štai, pavyzdžiui, 2024 metų lenktynėse viskas startavo Emilijos-Romanijos regione, Šiaurinėje Italijoje. Kitąmet viskas startuos Prancūzijos-Belgijos pasienyje, Lilio mieste.

Paskutinis etapas tradiciškai finišuoja Eliziejaus laukuose Paryžiuje, kur vyksta iškilmingas etapas, kurio metu karūnuojamas absoliutus čempionas.

Galite pasižiūrėti ir dokumentinį „Netflix“ siūlomą serialą „Tour de France: Unchained“. 

Būtina pakalbėti ir apie dopingą

„Tour de France” lenktynių istorija – tai ne tik apie triumfą, drąsą bei legendinį sportininkų ryžtą. Deja, bet šio sporto munduras kol kas suterštas ir didžiuliais dopingo skandalais. 

Kadangi lenktynės iš kūno išsunkia beveik viską, nuo pat pirmųjų dienų dviratininkai vartojo tokias medžiagas kaip strichninas ir eteris, kad nuslopintų skausmą ir pagerintų rezultatus.

Per laiką chemijos ir mitybos pramonė patobulėjo, tad dopingo vartojimas virto į viešą paslaptį, o vadinamieji PED per dešimtmečius tapo vis efektyvesni ir lengviau prieinami. Statistika šokiruoja. Tarp 1998 ir 2017 metų, net 60 % laimėtojų buvo įsivėlė į dopingo skandalus. Taip pat tokį kriterijų atitikdavo kas antras TOP10 dviratininkas. 

Vienas iš labiausiai pagarsėjusių ir pirmų plačios visuomenės dėmesį patraukusių dopingo skandalų buvo susijęs su britų dviratininku Tomu Simpsonu. Vyras mirė per 1967 m. Turo lenktynes. Jo organizme buvo amfetaminų. Dabar apie dopingą sporte kalbame vis daugiau, bet tada viskas atrodė nauja.

Toks tragiškas įvykis atskleidė didelę su dopingo vartojimu susijusią riziką ir paskatino organizatorius imtis griežtesnių antidopingo priemonių. Modernioje istorijoje garsiai skamba 1998 m. „Festina” skandalas, kai už draudžiamų medžiagų vartojimą buvo pašalinta visa Tour de France komanda, dar labiau išryškino šią problemą ir paskatino įkurti Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA).

Labai didele dėme sportui tapo čempiono Lance’o Armstrongo atvejis. Praėjus nemažai laiko po dominavimo, 2012 m. iš jo buvo atimti NET SEPTYNI „Tour de France” nugalėtojo titulai, paaiškėjus, kad jis vartojo dopingą. L. Armstrongo nuopuolis atkreipė visuotinį dėmesį. Kurį laiką Tour de France žmonės vadino Tour de Farce – Farso/Parodijų lenktynės. Džiugu, kad pastaruoju metu reputaciją 

Paskutinio „Tour de France“ 2024 apžvalga bei staigmenos lažybų fronte

Tour de France 2024 apžvalga

Šių, 2024 metų „Tour de France“  buvo tikrai įdomus iki pat paskutiniųjų turų. Tadejus Pogačaras iškovojo trečiąjį čempiono titulą, nes puikiai važiavo kalnuotose trasose, pavyzdžiui, 15 etape. Jis iškovojo lemiamą pergalę Plateau de Beille kalnuose. 

Pagrindinis jo varžovas, danas Jonas Vingegaardas bendroje įskaitoje finišavo antras (atsiliko 6:17 min.), o belgas Remco Evenepoelis – trečias, atsilikęs 9 min 18 s.

Prieš varžybas Tadejus Pogočaras buvo favoritas. Už jį bukmekeriai siūlė maždaug 1.5-1.75 koeficientus. Antroje vietoje buvo tas pats Jonas Vingegaard su 2.5-3.5 koeficientais, o iš karto už jų rikiavosi Remco Evenepoel su 5.00-12.00 koeficientais. Tad lažybų bendrovių prognozės buvo gana tikslios. 

Patarimai statant už „Tour de France“ bei kitas dviračių lenktynes

Statymai už „Tour de France”, „Giro d‘Italia“ ar kitas dviračių lenktynes gali padidinti azartą stebėti etapus bei kiekvieną lenktynių kilometrą. Turime ir keletą patarimų dėl statymų už dviračių lenktynes.  

1. Etapo nugalėtojas. Lažinkitės dėl to, kas laimės tam tikrą etapą. Jie būna proga sužibėti sprinteriams, įkalnių ekspertams ar jauniems sportininkams.
2. Bendrosios klasifikacijos (GC) nugalėtojas. Lažybos dėl to, kurio sportininko bendras laikas lenktynių pabaigoje bus trumpiausias (finišuos 1 bendroje įskaitoje).
3. Kalnų karalius. Lažybos dėl to, kas surinks daugiausiai taškų kalnų etapuose.
4. Taškų klasifikacija. Lažybos dėl dviratininko, kuris surinks daugiausiai taškų sprinto lenktynėse.
5. Jaunųjų lenktynininkų klasifikacija. Statymai už geriausiai pasirodžiusį (jaunesnį nei 26 metų) lenktynininką, kuris patenka į jaunų sportininkų kategoriją.

Kaip rasti geriausius statymus? 

• Tyrimai ir statistika. Analizuokite ankstesnius lenktynininkų pasirodymus, jų formą dabartiniame sezone ir stipriąsias puses skirtinguose etapuose. Taip pat pasinaudokite lažybų skaičiuokle, kad palygintumėte koeficientus.
• Komandų dinamika. Jeigu žiūrite turą ir stebite naujienas, įvertinkite strategijas ir vaidmenis komandose, nes dviračių sportas yra tiek pat komandinis, kiek ir individualus.
• Orai ir sąlygos. Orai gali turėti didelę įtaką lenktynių dinamikai. Lietus, vėjas ir karštis dviratininkus veikia skirtingai, todėl sumanus lažybų dalyvis apie tai pagalvos.
• Trasos profilis. Supratimas apie konkrečius kiekvieno etapo ypatumus, pavyzdžiui, lygumų sprintus ir įkalnes, gali padėti nuspėti, kurie dviratininkai pasirodys gerai.

Na, o jeigu norėsite atlikti statymus, bene didžiausią pasiūlą dviračių sportui turi Betwinner. Užsiregistravę galite panaudoti bonusus bei atlikti statymus už savo mėgstamą atletą/komandą.