Paralimpinės 2024 | Startas ir įdomiausi faktai apie žaidynes

Ši vasara tikrai yra skirta sporto fanams. Olimpinė vasara suteikia galimybę išvysti ne tik geriausius atletus iš viso pasaulio, bet ir artimiau susipažinti su paralimpinių žaidynių atletais. Galbūt to nežinojote, bet paralimpiadose Lietuvos delegacijos pasirodo įspūdingai.

LTeam atstovai yra iškovoję jau 40 medalių (daugiau nei delegacijos pagrindinėse žaidynėse), tad jų rezultatai tikrai įkvepia. Pasižiūrėkime į tai, kada prasideda žaidynės, kas sudaro mūsų valstybės delegaciją bei ką dar verta žinoti.

Kas yra paralimpinės žaidynės?

Paralimpinės žaidynės – tai didelis tarptautinis sporto renginys, kuriame varžosi įvairią negalią turintys sportininkai. 

Žaidynės buvo pradėtos dar 1948 m. kaip gana nedidelis sporto renginys, skirtas Antrojo pasaulinio karo veteranams iš Jungtinės Karalystės. Visgi, toks renginys traukė vis daugiau dėmesio ir nuo to laiko tapo svarbiu įvykiu sporto pasaulyje, lydinčiu pagrindines olimpines žaidynes. 

Dabar abi olimpiados rengiamos kartu, o paralimpinėse dalyvauja tūkstančiai sportininkų iš viso pasaulio. Vyrai ir moterys varžosi įvairiose sporto šakose, su sąlygomis, pritaikytoms įvairioms fizinėms bei protinėms negalioms. 

Vėliau, 1989 m. įkurtas Tarptautinis parolimpinis komitetas (IPC) prižiūri žaidynes, užtikrindamas, kad jose būtų išlaikyti aukšti standartai ir skatinama sporto įtrauktis bei meistriškumas. Lietuvoje šios organizacijos veiklą atstovauja Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK). 

Šios žaidynės oficialiai startuoja rugpjūčio 28 d. ir baigiasi rugsėjo 8 d.

Rungtys ir disciplinos 2024 m. paralimpinėse žaidynėse

Šiose, 2024 metų parolimpinėse žaidynėse Paryžiuje numatytos 22 sporto šakos, išskirstytos į daugybę disciplinų, sukurtų taip, kad būtų įtraukti sportininkai ir sportininkės su įvairiomis fizinėmis bei protinėmis negaliomis. 

Tarp sporto šakų yra gerai žinomų rungčių, tokių kaip: lengvoji atletika, plaukimas ir dviračių sportas. Tačiau taip pat galėsime matyti, kaip varžomasi specializuotose sporto šakose, pavyzdžiui, bočia (rutulių sportas), golbolas ir regbis vežimėliuose. 

Iš viso į olimpiadą atvyks daugiau kaip 4 400 sportininkų iš viso pasaulio, kurie 549 rungtyse varžysis dėl medalių ir ne tik dalyvaus, bet ir skleis įkvėpimą kitiems žmonėms visame pasaulyje, kurie susiduria su sunkumais dėl negalios.   

Įdomiausi faktai apie paralimpines žaidynes

Paralimpinės žaidynės turi turtingą istoriją, kadangi vyksta jau tikrai ilgai. Štai įdomiausi faktai apie tai, kokį reginį matome dabar. 

1. Vienas iš pirmųjų reikšmingų faktų yra tas, kurį jau minėjome – paralimpinės žaidynės atsirado iš karo veteranų reabilitacijos programos ir tik per laiką virto prestižiniu sporto renginiu. Bėgant metams žaidynėse atsiranda ir naujų sporto šakų, pritaikytų sportininkų gebėjimams. Pavyzdžiui, vežimėlių regbis, dėl didelio intensyvumo dar vadinamas „murderball“. Prie to prisideda ne tik tarptautinis paralimpinis komitetas, bet ir inovacijos ortopedijos, medicinos bei kitose medicinos, mokslo srityse. Tai leidžia sukurti optimalias sąlygas varžytis. 
2. Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad nuo 1988 m. Seulo žaidynių parolimpinės žaidynės vyksta tuose pačiuose miestuose kaip ir olimpinės žaidynės, remiantis IPC ir IOC susitarimu.
3. Per paralimpines žaidynes galima pamatyti dvi sporto šakas, kurios vyksta tik šiose žaidynėse. Tai – bočia bei golbolas. Pastarajame Lietuvos rinktinės jau laimėjo auksą (2016), sidabrą (2008) ir bronzą (2021)
4. Sutrikusio intelekto sportininkai gali dalyvauti tik 3 disciplinose: atletikoje, plaukime ir stalo tenise.
5. Neįgaliųjų vežimėliuose žaidžiamo krepšinio lankas yra 3,05 m aukštyje, kaip ir įprastame krepšinyje.
6. Lengvojoje atletikoje sportininkai, dalyvaujantys T12 (regos sutrikimų) kategorijose, gali rinktis bėgti su gidu arba be jo.
7. Aklųjų futbole žaidėjams užrišamos akys, kad būtų užtikrintos sąžiningos ir lygios sąlygos.

Lietuvos delegacija 2024 m. paralimpinėse žaidynėse ir Lietuvos sportininkų rezultatai (iš viso virš 40 medalių!)

Lietuvoje daug kas apie paralimpines žaidynes pamiršta, nors paralimpiečiai pagal bendrą medalių skaičių net lenkia įprastose žaidynėse dalyvaujančias delegacijas.

Šios, 2024 m. Paryžiaus žaidynės – ne išimtis. Lietuvos delegaciją sudaro 9 sportininkai:

• Šaulė Raimeda Bučinskytė
• Plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė
• Lengvaatlečiai: Aušra Garunkšnytė, Eivydė Vainauskaitė, Oksana Dobrovolskaja, Andrius Skuja ir Donatas Dundzius. 
• Plaukikas Edgaras Matakas 
• Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis

Per istoriją daugiausiai medalių esame iškovoję lengvosios atletikos srityje. Sėkmingiausios žaidynės buvo 1996 metais Atlantoje, kai paralimpinė delegacija į Lietuvą parvežė 11 medalių iš viso (3 aukso!). Du iš trijų aukso medalių iškovojo tikra Lietuvos sporto legenda Malda Baumgartė. Latvijoje gimusios, bet Lietuvą atstovaujančios atletės istorija – įspūdinga. Tapusi žiauraus ir bereikšmio nusikaltimo auka moteris nepasidavė bei 1996 m. Atlantoje lipo ant aukščiausios pakylos disko metimo bei rutulio stūmimo rungtyse. 

Jos sėkmę beveik identiškai pakartojo Mindaugas Bilius (dabartinis Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas). Jis 2016 m. žaidynėse Rio laimėjo auksą rutulio stūmime ir sidabrą disko metime. Auksą dar laimėjo golbolo rinktinė bei Aldona Grigaliūnienė (2004 m. rutulio stūmimas ir 1996 m. šuolis į tolį).