Olimpinėse imtynėse vyrai ir moterys išsidalino net 72 medalius. Nors ryškiausiai visi atsimena kubietį Mijain Lopez, kuris kategorijoje iki 130 kg, graikų-romėnų imtynėse jau 5 kartą iš eilės laimėjo auksą, netrūko ir kitų įspūdingų pasirodymų pačiose skirtingiausiose svorio kategorijose.
Čia dalyvavo ir trys Lietuvos sportininkai: Gabija Dilytė (laisvuoju stiliumi iki 50 kg), Mindaugas Venckaitis (graikų-romėnų iki 97 kg) bei Mantas Knystautas (graikų-romėnų iki 130 kg). Prisiminkime kaip sekėsi ir jiems.
Visi nugalėtojai imtynėse – 2024 m. Paryžiaus žaidynėse
Primename, kad šiame dvikovų sporte vyksta du mažieji finalai ir dalinami du bronzos medaliai.
Bendri lyderiai medalių įskaitoje.
| Vieta | Valstybė | Aukso medaliai | Sidabro medaliai | Bronzos medaliai | Viso |
| 1 | Japonija | 8 | 1 | 2 | 11 |
| 2 | Iranas | 2 | 4 | 2 | 8 |
| 3 | JAV | 2 | 2 | 3 | 7 |
| 4 | Bulgarija | 2 | 0 | 0 | 2 |
| 5 | Kuba | 1 | 1 | 3 | 5 |
| 6 | Sakartvelas | 1 | 1 | 0 | 2 |
| 7 | Uzbekistanas | 1 | 0 | 1 | 2 |
| 8 | Bahreinas | 1 | 0 | 0 | 1 |
| 9 | Ukraina | 0 | 2 | 1 | 3 |
| T-10 | Kinija | 0 | 1 | 4 | 5 |
| T-10 | Kirgizija | 0 | 1 | 4 | 5 |
Vienareikšmiškai sėkmingiausia šalis imtynių disciplinoje – Japonija. Du aukso medaliai vyrų imtynėse laisvuoju stiliumi, du aukso medaliai vyrų graikų-romėnų ir net keturi aukso medaliai moterų imtynėse laisvuoju stiliumi. Antroje vietoje likes Iranas surinko 8 medalius, lyginant su Japonijos 11 (iš viso), tačiau tik 2 aukso medalius, lyginant su japonų delegacijos 8.
Galbūt linksmas faktas, kad du bronzos medalius laimėjo Šiaurės Korėjos sportininkai. Na, o šiaip šiame sporte stipriausios yra Vidurio Azijos bei Rytų Europos valstybės. Medalius imtynėse laimėjo: Sakartvelo, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos, Irano, Azerbaidžano, Kazachstano, Armėnijos, Turkijos, Albanijos imtynininkai bei imtynininkės. Net ir Bahreino medalininkas iš tiesų yra natūralizuotas dagestanietis.
Visi aukso medalių laimėtojai skirtingose svorio kategorijose
Vyrai, laisvuoju stiliumi
| Svorio kategorija | Sportininkas |
| 57 kg | Rei Higuchi (Japonija) |
| 65 kg | Kotaro Kiyooka (Japonija) |
| 74 kg | Razambek Zhamalov (Uzbekistanas) |
| 86 kg | Magomed Ramazanov (Bulgarija) |
| 97 kg | Akhmed Tazhudinov (Bahreinas) |
| 125 kg | Geno Petriashvili (Sakartvelas) |
Vyrai, graikų-romėnų
| Svorio kategorija | Valstybė |
| 60 kg | Kenichiro Fumita (Japonija) |
| 67 kg | Saeid Esmaeili (Iranas) |
| 77 kg | Nao Kusaka (Japonija) |
| 87 kg | Semen Novikov (Bulgarija) |
| 97 kg | Mohammad Hadi Saravi (Iranas) |
| 130 kg | Mijain Lopez (Kuba) |
Moterys, laisvuoju stiliumi
| Svorio kategorija | Sportininkas |
| 50 kg | Sarah Hildebrandt (JAV) |
| 53 kg | Akari Fujinami (Japonija) |
| 57 kg | Tsugumi Sakurai (Japonija) |
| 62 kg | Sakura Motoki (Japonija) |
| 68 kg | Amit Elor (JAV) |
| 76 kg | Yuka Kagami (Japonija) |
Lietuvos sportininkų pasirodymas 2024 m. žaidynėse
Medalių iškovoti mūsiškiams šįkart nepavyko. Tačiau mūsų atletai į žaidynes ir nevyko kaip favoritai. Dviem iš jų pavyko eiti toliau nei tik pirmoji – 1/8 finalo kova. Na, o Mindaugas Venckaitis, graikų-romėnų disciplinoje iki 97 kg susirungė su pajėgiu kirgizu Uzur Dzhuzupbekov bei jam pralaimėjo 5-1. Kirgizijos atletas vėliau kabinosi bronzos medalį. Mindaugas Venckaitis liko 13-as iš 16-os bendroje įskaitoje.
Svorio kategorijoje iki 130 kg (graikų-romėnų) imtynės, Mantas Knystautas peržengė aštuntfinalio barjerą laimėdamas net 9-0 prieš marokietį Oussama Assad. Tačiau ketvirtfinalyje kelią pastojo labai stiprus Kinijos sportiningas Meng Lingzhe, kuris lietuvį įveikė bei vėliau kabinosi bronzą. Mantas Knystautas bendroje įskaitoje užėmė 7 vietą iš 16.
Vienintelė moteris imtynininkė, kuri atstovavo Lietuvą – Gabija Dilytė (laisvasis stilius, iki 50 kg kategorija). Pirmoje kovoje, iš Kavarsko kilusi sportininkė užtikrintai nugalėjo Alisson Camila Rey Cardozo (Kolumbija) 6-0. Tačiau jai, kaip ir Mantui Knystautui, ketvirtfinalis buvo paskutinė dvikova. Sportininkė pralaimėjo kubietei Yusneylys Guzman 10-0 (Technical Superiority). Galutinėje įskaitoje lietuvei skirta 7 vieta.
Geriausi imtynininkų lietuvių pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Per šalies istoriją medalius imtynėse laimėjome dukart – 2008 m. žaidynėse Pekine ir 2012 m. žaidynėse Londone. Pirmasis sidabrą (originaliai – bronza) laimėjo Mindaugas Mizgaitis, besivaržęs vyrų graikų-romėnų 120 kg rungtyje. Tąsyk jis pusfinalyje pralaimėjo rusų sportininkui Khasan Baroev bei namo vežėsi bronzą tačiau pastarasis vėliau buvo diskvalifikuotas už dopingą ir lietuvio medalis pakeltas į sidabrą. Auksą tada kabinosi jau minėtas Mijain Lopez, kurio penkių iš eilės aukso medalių serija ir prasidėjo Pekine.
Na, o 2012 metais bronzą užsikabino Aleksandr Kazakevič, besivaržęs graikų-romėnų imtynėse, svorio kategorijoje iki 74 kg. Pusfinalyje jis susitiko su būsimu čempionu, rusu Romanu Vlasovu (laimėjusiu ir 2016 m. žaidynių auksą) bei turėjo pripažinti varžovo pranašumą. Tąsyk vilnietis į Lietuvą grįžo su bronza.
Apie imtynių laisvuoju stiliumi bei graikų-romėnų disciplinų skirtumus
Daug kam, kas nėra pernelyg gerai pažįstami su imtynėmis, dar gali kilti klausimų dėl to, o kuo gi skiriasi imtynės laisvuoju stiliumi bei graikų-romėnų disciplina? Atsakome
Olimpinės imtynės laisvuoju stiliumi
Laisvosios olimpinės imtynės yra dinamiška ir greita sporto šaka, kurioje sportininkai gali naudoti tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį judesiams atlikti.
Šis stilius leidžia sportininkams griebti priešininkus žemiau juosmens, todėl labai skiriasi kovos strategija, pasiruošimas ir veiksmų eiga.
Laisvųjų imtynių tikslas – prispausti priešininko pečius prie kilimo arba pelnyti taškus atliekant perėmimus, apvertimus, atidengimus ir pabėgimus. Mačas padalijamas į du 3 minučių trukmės raundus, o laimi imtynininkas, kuris rungtynių pabaigoje surenka daugiau taškų.
Jei imtynininkas gali pasiekti 10 taškų persvarą prieš varžovą, jis laimi dėl techninio pranašumo (technical superiority) ir mačas gali baigtis anksčiau laiko. Imtynės laisvu stiliumi nuo pat 1904 m. yra olimpinių žaidynių dalis. Čia leidžiama daugiau technikų.
Graikų-romėnų olimpinės imtynės
Na, o štai graikų-romėnų imtynės yra labiau tradicinis sporto stilius, kuriame galioja griežtesnės kūno naudojimo taisyklės.
Šioje disciplinoje imtynininkams draudžiama laikyti ar pulti varžovą žemiau juosmens. Šis apribojimas pabrėžia viršutinės kūno dalies jėgos ir technikų, tokių kaip metimai, surakinimai ir prispaudimai, naudojimą.
Nors sporto tikslas panašus į laisvojo stiliaus: prispausti priešininko pečius prie kilimo arba surinkti daugiau taškų atliekant metimus ir kitas viršutinės kūno dalies technikas, tačiau skiriasi taškų skaičiavimas bei taisyklės, susijusios su pasyvumu (veiksmo nebuvimu). Na, o baudos dažnai lemia par terre padėtį, kai pasyvus imtynininkas atsiduria nepalankesnėje pozicijoje.
Graikų-romėnų imtynės olimpinėse žaidynėse yra nuo pat pradžių 1896 m., taigi tai viena seniausių žaidynių sporto šakų. Būtent ši imtynių variacija olimpinėse žaidynėse išlieka tik vyrų rungtimi, o sportininkai čia turi būti be galo pajėgūs.
Sporto statymai
Mobili programėlė
