Eurovizijos dainų konkursas kasmet (išskyrus 2000-uosius, kuomet buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos) vyksta jau nuo pat 1956 metų. Pirmajame konkurse dalyvavo vos 7 šalys, ilgainiui konkursas populiarėjo, prie jo prisijungė vis naujos valstybės ne tik iš Europos. Šiemet savo šalis atstovaus net 37 valstybių atstovai. Tad kaip kilo mintis rengti tokį konkursą ir kaip jame sekasi mums – kokia Lietuvos Eurovizijos istorija?
Istorija: kaip atsirado Eurovizija?
Eurovizijos dainų konkurso idėja gimė dar 1955 metais, kai buvo iškelta Europos transliuotojų sąjungos (angl. European Broadcasting Union (EBU)) komiteto posėdyje. Šią idėją pasiūlė Šveicarijos televizijos komiteto pirmininkas Marcelis Bezençonas, kuris norėjo, kad šis konkursas padėtų populiarinti televiziją ir sąjungos veiklą.
Konkursą įkvėpė italų pavyzdys. Pats Eurovizijos formatas grįstas Sanremo muzikos festivaliu, kuris Italijoje pirmąkart surengtas 1951 metais ir vyksta iki šiol. Panašiu formatu vyko ir tarptautinis Venecijos dainų konkursas – šalys dalyvės pateikdavo originalias dainas, iš kurių komisija išrinkdavo geriausią. Tiesa, šiame konkurse skambėjusios dainos buvo transliuojamos tik per radiją.
Pirmasis Eurovizijos konkursas įvyko jau 1956 metais, kai gegužės pabaigoje jis buvo surengtas Šveicarijos mieste Lugane. Konkursą vedė Šveicarijos televizijos laidų vedėjas Lohengrinas Filipello. Įdomu, kad iki šiol tai – vienintelis kartas, kai šį konkursą pristatė vienas vedėjas vyras.
Pirmųjų dalyvių buvo vos 7. Tiesa, turėjo būti ir daugiau, bet Austrijos ir Danijos atstovai pavėlavo pateikti paraišką dalyvavimui, o Jungtinė Karalystė buvo pernelyg užsiėmusi savo vietinio dainų konkurso organizavimu. Kiekviena šalis pristatė po dvi dainas, bet jau nuo kitų metų konkurse viena šalis pristatė tik po vieną dainą. Pirmajame Eurovizijos dainų konkurse dalyvavusios šalys taip pat delegavo po du komisijos narius, kurie galėjo balsuoti net už savo šalies dainą. Susidarė įdomi situacija, kad Liuksemburgo deleguoti komisijos nariai nespėjo atvykti į Luganą, todėl už juos balsavo Šveicarijos atstovai.
Eurovizija 2024: laimėtojai
Tad galbūt nieko keisto, kad pirmąjį Eurovizijos konkursą laimėjo būtent Šveicarijos atstovė Lys Assia su daina „Refrain“ (liet. Susilaikyti). Ji iki šiol yra vienintelė šveicarė, kuri laimėjo Eurovizijos konkursą. Kita šiai valstybei atstovavusi ir konkurse triumfavusi atlikėja – prancūziškas ir kanadietiškas šaknis turinti Céline Dion.
Iki šiol Eurovizijos dainų konkursą yra laimėję 27 šalių atstovai. Deja, tarp jų nėra lietuvių. Daugiau noro triumfuoti jame turbūt turime ir dėl to, kad iš Baltijos šalių konkursą yra laimėję tiek estai (tai padarė 2000 metais), tiek latviai (2001 m.).
Paskutinė Eurovizijos laimėtoja – Švedija. Jai pergalę ir galimybę organizuoti konkursą atnešė atlikėja Loreen su daina „Tattoo“. Įdomu, kad ji konkursą laimėjo jau du kartus. Pirmą kartą tai padarė dar 2013 metais su daina „Euphoria“.
Įdomu, kad Švedija yra viena daugiausiai kartu konkurse triumfavusi valstybė – tai padarė 7 kartus. Tiek pat, kiek ir Airija, tačiau pastarosios atstovai po itin sėkmingos atkarpos (konkursą 1992–1996 metais laimėjo keturis kartus) paskutinį kartą triumfavo dar 1996 metais. Po penkis kartus geriausią tų metų dainą atliko Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Iš šių šalių didžiausius šansus pasididinti laimėjimų krepšelį, lažybų bendrovės „7Bet“ ekspertų teigimu, turi Nyderlandų atstovai – jų šansai laimėti vertinami 8.60 siekiančiu koeficientu. Geriausi Kroatijos ir Šveicarijos atstovų šansai – atitinkamai vertinami su 3.00 ir 3.50 siekiančiais koeficientais.
Eurovizija 2024: virš pusės milijardo žiūrovų
Ilgainiui Eurovizijos dalyvių skaičius augo. Atlikėjų susidomėjimą didino galimybė „prasimušti“ – vien ko verta C. Dion istorija ir legendinės ABBA grupės populiarumo didėjimas po triumfo dainų konkurse 1974 metais su daina „Waterloo“. Pastarasis kūrinys iki šiol laikomas geriausiu iki šiol skambėjusiu Eurovizijoje. Simboliška, šiemet, praėjus pusei amžiaus po šio triumfo, dainų konkursas bus surengtas gimtojoje ABBA šalyje.
Didesnį žiūrovų susidomėjimą lėmė ne tik įtraukus konkurso formatas, 1970-aisiais panaikintas draudimas dalyvauti muzikos grupėms, bet ir technologiniai pokyčiai. 1968 m. dainų konkursas pradėtas transliuoti per spalvotą televiziją, 1985 m. – per palydovinę televiziją, o 2000-aisiais – internetu. Plėtėsi ir dalyvaujančių šalių geografija, į konkursą įsitraukė ir Azijoje esantis Izraelis, jėgas išbandė ir Marokas. Itin susidomėjusi konkursu – Australija, kuri nuo 2015 metų ir pati siunčia savo atstovus į šį konkursą. Šiemet vykstančiame Eurovizija 2024 konkurse ši šalis dalyvaus jau 9 kartą. Susumavus visa tai, nieko keisto, kad dabar konkursą kasmet stebi iki 600 mln. žmonių visame pasaulyje.
Eurovizija 2024: kada ir kur?
Šiemet vyks jau 68-asis Eurovizijos dainų konkursas – Eurovizija 2024. Jis bus surengtas gegužės 7–11 dienomis Švedijos mieste Malmėje. Pirmasis pusfinalis numatytas gegužės 7 dieną, antras – gegužės 9 dieną, o finalas – gegužės 11 dieną. Plačiau apie pirmą pusfinalį galite skaityti čia. Apie antrą – čia.
Lietuvai šįkart atstovaus nacionalinę atranką „Eurovizija.LT 2024“ laimėjęs atlikėjas Silvester Belt. Jis su savo energinga daina „Luktelk“ pasirodys pirmame pusfinalyje, o anot lažybų bendrovių atstovų, dainą galime išgirsti ir finale. Pavyzdžiui, „7Bet“ ekspertai lietuvio galimybes nugalėti pusfinalyje vertina labai gerai – koeficientas siekia 30 ir yra šeštas pagal gerumą. Iš viso į finalą iš pirmo pusfinalio pateks 10 dainų.
Lietuvos Eurovizijos istorija: nieko gero nežadanti pradžia
Lietuva pirmąkart „Eurovizijos“ dainų konkurse sudalyvavo dar 1994 metais. Tuomet šaliai atstovavo Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimajai“. Deja, taškų atlikėjas neiškovojo ir užėmė paskutinę vietą. Po kelerių metų pertraukos į konkursą buvo sugrįžta su Aistės Smilgevičiūtės žemaitiškai atlikta daina „Strazdas“. 1999 metais Izraelyje surengtame konkurse sekėsi geriau – iškovota 13 taškų ir užimta 20 vieta.
2000 metais vėl padaryta pertrauka. Vėliau vilties įkvėpė sėkmingas grupės „Skamp“ debiutas – 2001 metais užimta 13 vieta su 35 taškais. Tai – šviesus spindulys žvelgiant, kokia buvo Lietuvos Eurovizijos istorija – vėliau sekė daugybė nusivylimų.
Lietuvos Eurovizijos istorija: nusivylimų – daugybė
Jau kitąmet, 2002 metais, Aivaras Stepukonis su savo daina „Happy You“ užėmė 23 vietą. Iki šiol prisimenama ir jo beretė. 2004 ir 2005 metais vilčių taip pat nebuvo daug. Atitinkamai atlikėjų duetas Linas ir Simona su daina „What`s Happened to Your Love?“ ir grupė „Laura and the Lovers“ su daina „Little by Little“ išvis nepateko į konkurso finalą. Už finalo borto 2008 metais liko dainą „Nomads in the Night“ atlikęs Jeronimas Milius, 2010 m. – kelnes ant scenos nusiplėšusi grupė „InCulto“ su pasiutusia „Eastern European Funk“. Nepasisekė ir 2014 m., kai su daina „Attention“ Europos nesužavėjo atlikėja Vilija. 2017 m. grupė „Fusedmarc“ su daina „Rain of Revolution“ taip pat liko už finalo borto. Galiausiai, prastas pasirodymas buvo stebėtas ir 2019 m., kai Jurijus Veklenko nepateko į finalą. Tiesa, į jo dainą „Run With The Lions“ taip pat buvo dėta labai daug vilčių.
Net ir patekus į finalą autsaiderių etiketė Lietuvos atstovams buvo priklijuota ne vieną kartą. 2007 m. grupė „4Fun“ su daina „Love or Leave“ užėmė 21 vietą, 2009 m. dainą „Love“ atlikęs Sasha Son tenkinosi būdamas 23-ias. 2011 metais Evelinos Sašenko daina „C`est ma vie“ taip pat nesužavėjo Europos – 19 vieta. 2013 m. nesėkmingai pasirodė Andrius Pojavis – jo daina „Something“ užėmė vos 22 vietą.
Lietuvos Eurovizijos istorija: netoli pergalės – kelis kartus
Visgi, Lietuvos Eurovizijos istorija nėra tokia bloga – į didžiausią dainų konkursą Europoje išsiuntėme ne vieną sėkmingą pasirodymą. Jau minėjome grupės „Skamp“ užimtą vietą, o arčiausiai pergalės buvome 2006 metais. Tuomet grupė „LT United“ su daina „We Are The Winners“ užėmė 6 vietą. 2016 m. Donny Montell su jo daina „I`ve Been Waiting for This Night“ parsivežė garbingą 9 vietą. Įdomu, kad šis dainininkas konkurse dalyvavo ir 2012 metais bei užėmė 14 vietą. Galbūt trečias kartas nemeluotų?
Taip pat verta paminėti ir 2018 metus, kai Ieva Zasimauskaitė su daina „When we`re old“ liko 12-a. Verta išskirti ir 2021 metus – dėl pandemijos 2000 m. vienąkart konkurse negalėjusi sudalyvauti grupė „The Roop“ tuomet atliko dainą „Discoteque“ bei užėmė aukštą 8 vietą. 2023 metais taip pat sekėsi neblogai – Monika Linkytė su daina „Stay“ buvo 11-a. Tai geresnis rezultatas nei 2015 metais, kai konkurse dalyvavusi su Vaidu Baumila ir daina „This Time“ užėmė 18 vietą.
Lietuvos Eurovizijos istorija trunka jau 30 metų. Tad galbūt šie, jubiliejiniai mums metai bus sėkmingiausi ir pagaliau Eurovizijos nugalėtojų laurais, kaip ir latviai bei estai, galėsime džiaugtis ir mes. Ypač kai Eurovizijos žiūrovai mėgsta uždainuoti ir lietuviškai – užpernai Monika Liu su daina „Sentimentai“ laimėjo 14 vietą.
Sporto statymai
Mobili programėlė
