Atviras Lietuvos greitųjų šachmatų čempionato startas Jonavoje. Greitųjų šachmatų turnyro istorija, žaidimo taisyklės

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) Jonavos arenoje (Žeimių g. 17) vyks 2024 m. atviras Lietuvos greitųjų šachmatų čempionatas. Lietuvos šachmatų federacijos ir Jonavos šachmatų draugijos „Aidas” organizuojamose varžybose varžysis įvairaus amžiaus (berniukai ir mergaitės, suaugusieji ir senjorai) žaidėjai, o varžyboms teisėjaus tarptautinio teisėjo statusą turintis arbitras Donatas Vaznonis. Turnyre bus žaidžiama pagal 10 ratų šveicarišką sistemą ir FIDE (tarptautinė šachmatų federacija) greitųjų šachmatų taisykles. Viena partija truks 10 minučių, kiekvienam žaidėjui už kiekvieną ėjimą pridedant po 5 sek. (skaičiuojant nuo pirmojo ėjimo). Turnyras startuos ir vyks tokia tvarka: 1 ratas – 12:00, 2 ratas – 12:40, 3 ratas – 13:20, 4 ratas – 14:00, 5 ratas – 14:40, 6 ratas – 16:00, 7 ratas – 16:40, 8 ratas – 17:20, 9 ratas – 18:00, 10 ratas – 18:40.

Visas žaidėjų dalyvavimo varžybas išlaidas apmoka komandiruojančios organizacijos arba patys dalyviai. Starto mokestis – 15 eurų dalyviui, 10 eurų moterims, o didmeistriams (vyrams ir moterims) startinio mokesčio mokėti nereikia. Varžybose nugalės žaidėjas, surinkęs daugiausiai taškų. Taškų lygybės atveju visos vietos nustatomos pagal šiuos rodiklius: Bucholco koeficientą (be blogiausio rezultato), Bucholco koeficientą, Bergerio koeficientą, Aranzo koeficientą ir Progreso koeficientą. Jei varžybos nutraukiamos sužaidus 2/3 arba daugiau ratų, skelbiami galutiniai rezultatai. Čempionato nugalėtojai bus apdovanoti taurėmis, prizininkai (1-3 vietos laimėtojai) taip pat apdovanojami medaliais ir diplomais. Garantuotas pirmos vietos prizas – 450 eurų, o prizinį fondą sudaro 100% starto mokesčių. Piniginiais prizais apdovanojami pirmas 3 vietas užėmę dalyviai. Turnyre daugiausia išvysime žaidėjų iš Lietuvos, taip pat Latvijos, Ukrainos bei Lenkijos atstovų.

Greitųjų šachmatų atsiradimo istorija ir taisyklės

Pagrindinė greitųjų šachmatų atsiradimo priežastis yra susijusi su laiko matavimu. Užuominos apie šios rūšies turnyrus prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai buvo sukurti pirmieji šachmatų laikrodžiai. Nors tokie laikrodžiai nebuvo pakankamai tvarūs, nes į ceitnotą (žaidybinė situacija, kai trūksta laiko apgalvoti ir atlikti ėjimus) patekę žaidėjai pradedavo impulsyviai trankyti laikrodį ir tai buvo pirmosios esminės priežastys, lėmusios šios žaidimo rūšies atsiradimą vėlesniais laikais. Pirmasis aktyviųjų šachmatų čempionatas įvyko dar 1988 m. Masatlane (Meksika) ir jį laimėjo A. Karpovas. Po poros metų, legendinio G. Kasparovo iniciatyva, FIDE pakeitė laiko kontrolę į 25 minutes (prieš tai buvo 30 min.) ir pavadino greitaisiais šachmatais.

Greitieji šachmatai yra kur kas greitesnė šachmatų žaidimo forma, o esminis skirtumas nuo įprasto šachmatų žaidimo – laiko apribojimas. Priklausomai nuo laiko trukmės, per kurį kiekvienas žaidėjas turi priimti sprendimą ir atlikti savo ėjimą, šachmatų turnyrai atitinkamai skirstomi į šiuos formatus: greituosius, žaibo ir kulkos. Pagal FIDE (tarptautinė šachmatų federacija) reglamento greitųjų šachmatų taisykles, kiekvienas žaidėjas vienoje partijoje veiksmams atlikti turi daugiau nei 10 minučių ir negali viršyti 60 minučių. Žaidime (ne)galimas laiko taikymas kiekvienam ėjimui: jei, tarkime, yra taikomi laiko pokyčiai, žaidėjas papildomai gali gauti 10 s ar daugiau naujam ėjimui atlikti. Kai naudojamas laiko pridėjimas, bendras laikas vienam žaidėjus (jei žaidime yra 60 ėjimų) privalo būti ilgesnis nei 10 minučių ir trumpesnis nei 60 minučių. 

Greitieji šachmatai buvo pervadinti į atvirus šachmatus tarp 1987-ųjų ir 1989-ųjų. FIDE pasaulio čempionatuose kiekvienas žaidėjas turi 15 minučių ir 10 sekundžių papildomam ėjimui atlikti (skaičiuojama nuo pirmojo ėjimo). Šiuo metu visame pasaulyje vyksta įvairūs miestų, šalių, žemynų ir pasaulio atvirieji bei atskiri moterų čempionatai. Be to, greitųjų šachmatų partijose naudojama ir standartinio laiko kontrolė: kartu tai papildoma priemonė, kuri padeda vienodai taškų surinkusiems dalyviams  sužinoti savo tikslią užimtą poziciją.

Taisyklės

Žaidimas vyksta pagal įprastas šachmatų taisykles, tačiau yra specifinių pakeitimų teisėjavime. Žaidėjams nereikia žymėti savo ėjimų, nors tai daryti galima. Jei vienas arbitras vienu metu prižiūri tris partijas, varžybos vyksta pagal įprastas šachmatų turnyrų taisykles. Kai nuo starto abu žaidėjai yra atlikę po 10 ėjimų ir jeigu turnyre nėra pakankamai teisėjų, taikomos toliau pateiktos taisyklės:

• Negalima keisti laikrodžio nustatymų (nebent tais atvejais, dėl kurių gali būti sutrikdytas varžybų tvarkaraštis).
• Negali būti reiškiamos pretenzijos dėl netinkamos pradinės figūrų padėties ant šachmatų lentos. Jei karalius prieš žaidimo pradžią stovėjo ne jam skirtame laukelyje, negalima daryti pakeitimų.
• Kai arbitras pastebi nelegalų veiksmą, privalo informuoti žaidėjus. Jei arbitras nesikiša, žaidėjas gali kreiptis į arbitrą, kai dėl nelegalaus ėjimo perspėtas oponentas neatlieka kito veiksmo. Jei dėl neteisėto ėjimo neprotestuoja nei teisėjas nei žaidėjas, neteisėtas ėjimas lieka galioti ir partija tęsiasi toliau. Oponentui atlikus ėjimą, nelegalus ėjimas negali būti taisomas, nebent žaidėjai sutartų tarpusavyje.
• Jei arbitras pastebi, kad abu karaliai yra kertami (atliekamas šacho veiksmas) ar pėstininkas yra pasiekęs priešpaskutinę horizontalią liniją (linija šachmatų lentoje, jungianti vienodo absoliučiojo aukščio taškus), jis turi palaukti, kol bus užbaigtas ėjimas. Jei nelegali pozicija išlieka, teisėjas privalo paskelbti lygiąsias. Teisėjas taip pat privalo pranešti pastebėjęs vėliavėlės kirtimą.

Šveicariška šachmatų sistema: kaip apskaičiuojamos žaidėjų vietos, jei surenkamas vienodas taškų skaičius?

Kaip jau minėjome, Jonavoje rengiamame atvirame Lietuvos greitųjų šachmatų čempionate bus žaidžiama pagal šveicarišką sistemą. Tokiose turnyrose įprastai dalyvauja kur kas daugiau dalyvių, nei kiekvienas iš jų sužaidžia partijų, todėl yra sunkiau išsiaiškinti nugalėtoją. Kiekviename šveicariškos sistemos rate žaidėjai susitinka su tiek pat arba puse taško daugiau (mažiau) turinčiu varžovu. Galutinį rezultatą lemia surinktas taškų skaičius, o dalyviams surinkus vienodą taškų skaičių, jų vietas galutinėje lentelėje lemia koeficientas. Greitųjų šachmatų varžybose remiamasi šiais koeficientais:

• • Bucholco koeficientas. Apskaičiuojamas sumuojant visus varžovų, su kuriais susitiko turnyro dalyvis, surinktus taškus, o kartais – atmetus geriausią ir blogiausią rezultatą. 
  • Bergerio koeficientas. Apskaičiuojamas sumuojant tik tų varžovų, prieš kuriuos buvo laimėta, taškus ir sudėjus puse taškų, kuriuos surinko varžovai, su kuriais buvo sužaista lygiosiomis.

• Aranzo koeficientas. Taškai skiriami tokia tvarka: už pergalę skiriamas 1, už lygiąsias juodaisiais – 0.6, už lygiąsias baltaisiais –  0.4, o už pralaimėjimą – 0.

• Progreso koeficientas. Koeficientui reikšmės neturi varžovo pasirodymas (nepriklausomai ar oponentas pasirodė gerai ar blogai). Apskaičiuojamas sudedant paties žaidėjo surinktus taškus kiekviename turnyro rate, todėl rezultatas labiausiai priklauso nuo pačio žaidėjo starto ir bendro pasirodymo.

Ar galima lažintis už greitųjų šachmatų varžybas?

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nors ši sporto disciplina pasaulyje ir nėra populiari, įvairūs turnyrai ir čempionatai visame pasaulyje vyksta reguliariai. Savotiškai gaila, jog pasaulio žiniasklaidoje šis sportas nėra dažnai aptarinėjimas, nes sėkmingai varžytis aukščiausio lygio turnyruose reikia ne tik daug praktikos ar puikių sugebėjimų iš techninės pusės, bet ir didelio psichologinio pasiruošimo. Nors įprastai įvairiose lažybų bendrovėse galima rasti beveik visų sporto disciplinų statymų pasirinkimus, lažybininkai retai siūlo lažintis už greitųjų šachmatų turnyrus. 

Tiesa, patys didžiausi ir populiariausi sporto renginiai vis tik atveria duris ir sporto lažybininkams: už didžiausius pasaulyje šachmatų čempionatus galima sėkmingai lažintis. Štai plačia statymų pasiūla garsėjanti GGbet lažybų bendrovė pagal rugsėjo 5 d. pasiūlą siūlo lažintis už greitųjų šachmatų varžybas. Kovoje tarp dviejų elitinių šachmatininkų, Magnuso Carlseno ir Hikaru Nakamuros, už Norvegijos čempioną ir neabejotiną favoritą Magnusą siūlomas 1.32 koeficientas, o amerikietį Nakamurą 3.25 koeficientas. Pastarasis taip pat yra šachmatų didmeistris, todėl jei lyginsime koeficientus, nors pagal lažybininkus amerikietis daugiau nei kelis kartus atsilieka nuo norvegų protežė, statymas tikrai turi vertės.