Paralimpinės žaidynės pirmąkart surengtos dar 1960 metais Romoje ir vyksta kas ketverius metus. Nuo 1988-ųjų – tame pačiame mieste, kuriame buvo surengtos olimpinės žaidynės. Paralimpinėmis žaidynėmis siekiama paraginti žmones su negalia užsiimti fiziniu aktyvumu, skatinti visos visuomenės sąmoningumą ir įtraukumą.
Rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis vykstančios paralimpinės žaidynės Lietuvai yra jau dešimtosios po valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Šiose žaidynėse mūsų šaliai atstovauja net 9 paraatletai. Kas jie tokie ir kokias galimybes turi užlipti ant nugalėtojų pakylos?
Dalyvavimo paralimpinėse žaidynėse istorija
Pirmąkart paraatletai, kurie atstovauja Lietuvai, paralimpinėse žaidynėse varžėsi dar 1992 metais. Tuomet Barselonoje ir Madride, Ispanijoje, vykusiame renginyje mūsų šalies delegaciją sudarė 4 lengvaatlečiai, kurių kiekvienas parsivežė bent po vieną medalį.
Sėkmingiausiai tuomet pasirodė Sigita Markevičienė, kuri laimėjo net tris sidabro (800 m, 1500 m ir 3000 bėgimo rungtyse) ir vieną bronzos medalį (400 m bėgimo rungtyje). Penkiakovės rungtyje puikiai pasirodė sidabrą iškovojęs Vytautas Girnius ir bronza pasipuošusi Malda Baumgartė. 800 m bėgimo rungtyje bronza džiaugėsi Danutė Smidek. Iš viso debiutinėse paralimpinėse žaidynėse iškovoti net 7 medaliai.
1996 metų vasaros paralimpinėse žaidynėse Atlantoje, JAV, mūsų šalies sportininkai iškovojo rekordinį medalių skaičių – net 11. Jau minėta M. Baumgartė šįkart disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse iškovojo po aukso medalį, o dar vieną aukščiausios prabos medalį į šalies medalių taupyklę įdėjo šuolininkė į tolį Aldona Grigaliūnienė. Du bronzos medalius pridėjo lengvaatlečiai S. Markevičienė (800 m ir 1500 m) ir Kęstutis Bartkėnas (5000 m ir 10 000 m), po vieną – V. Girnius (ieties metimas), Saulius Leonavičius, Rolandas Urbonas (rutulio stūmimas) ir dziudo imtynininkas Jonas Stoškus.
2000 metais Sidnėjuje, Australijoje, sekėsi taip pat neblogai – 2 sidabro ir vienas bronzos medalis. K. Bartkėnas vėl iškovojo bronzą (5000 m), R. Urbonas sėkmingai numetė diską, o Lietuvos vyrų golbolo komanda, kaip paaiškėjo vėliau, parsivežė vieną iš daugelio medalių komplektų.
2004 metais Graikijos sostinėje Atėnuose A. Grigaliūnienė save sėkmingai išmėgino rutulio stūmime ir iškovojo aukso medalį. Sidabru džiaugėsi plaukimas Kęstutis Skučas (50 m nugara), o bronza – K. Bartkėnas (10 000 m), Linas Balsys (maratonas), R. Urbonas ir Algirdas Tatulis (abu – disko metimas) bei J. Stoškus (dziudo).
Vėliau kurį laiką Lietuvos paralimpiečių kreivė smuko žemyn. Iš 2008 metų paralimpinių žaidynių, kurios buvo surengtos Kinijos sostinėje Pekine, sidabro medalius parvežė tik A. Grigaliūnienė (rutulio stūmimas) ir golbolo rinktinė, o 2012 metų žaidynės Didžiosios Britanijos sostinėje Londone išvis baigėsi be apdovanojimų. Į pergalių kelią buvo sugrįžta 2016 metais Rio de Žaneire, kai Mindaugas Bilius triumfavo rutulio stūmime ir užėmė antrą vietą disko metime, auksu pagaliau džiaugėsi ir Lietuvos golbolo rinktinė. Įdomu, kad dabar M. Bilius nuo pat 2017 metų vadovauja Lietuvos paralimpiniam komitetui.
Dėl koronaviruso į 2021 metus nukeltose Tokijo (Japonija) paralimpinėse vėl bronza sužibo Lietuvos golbolo rinktinė, bronzą laimėjo ir plaukikas Edgaras Matakas (50 metrų laisvu stiliumi) bei dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.
Vienąkart mūsų šalies paraatletai dalyvavo ir žiemos paralimpinėse žaidynės, tačiau 1994 metais Norvegijos mieste Lilehameryje įvykęs startas nebuvo vainikuotas medaliais.
Iš viso per 10 paralimpinių žaidynių iškovoti net 36 medalių komplektai – 6 aukso, 12 sidabro ir 18 bronzos. Tai geriausias pasiekimas tarp Baltijos šalių: Latvijai atstovaujantys paraatletai savo sąskaitoje turi 20 medalių (5 aukso, 7 sidabro ir 8 bronzos), o Estijos paraatletai – 19 (4 aukso, 8 sidabro, 7 bronzos).
Lietuviai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse
Šiemet Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse iš viso startuos net 4,4 tūkst. paraatletų iš 183 šalių. Jie rugpjūčio 28 d., trečiadienį, atidarė žaidynes įspūdinga eisena Konkordijos aikšte ir Eliziejaus laukuose, varžosi vienose labiausiai ikoniškų Prancūzijos sostinės vietų – prie Eifelio bokšto, Versalio rūmų soduose, žinomose miesto aikštėse įrengtuose sporto objektuose. Tarp besivaržančių bus ir mūsiškių – Lietuvai šįkart atstovauja 9 paraatletai. Trispalvę atidarymo ceremonijoje nešė lengvaatletis Donatas Dundzys ir plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė.
Pastaroji ir pradėjo lietuvių pasirodymus. Vos 18 metų sulaukusi plaukikė jau rugpjūčio 30 d. nėrė į La Defense arenos baseiną ir tapo pirmąja moterimi plaukike iš Lietuvos paralimpinėse žaidynėse. SM6 negalios klasėje 200m kompleksiniu būdu dalyvaujanti sportininkė sėkmingai pasirodė atrankoje, o finale liko aštunta iš aštuonių dalyvių. Ji taip pat varžysis rugsėjo 7 d., šeštadienį 100 m nugara (S6 klasė) atrankoje ir galbūt rungties finale.
Kovas vienas pirmųjų pradėjo ir D. Dundzys. 32 m. parrateletas startavo pagrindinėje savo sporto šakoje rutulio stūmime F37 negalios klasėje, geriausiu mėginimu užfiksavo 13,63 m rezultatą ir rungties finale užėmė 7 vietą. Prieš trejus metus Tokijuje paraatletas užfiksavo 13,87 m rezultatą ir liko šeštas. D. Dundzys rugsėjo 6 d., penktadienį startuos ir disko metimo rungtyje (F37 negalios klasė).
Tą pačią dieną kovas pradėjo ir paralimpinių žaidynių debiutantė, šaulė Raimeda Bučinskytė (10 metrų pneumatiniu pistoletu). Deja, atranka 50-metei judėjimo negalią turinčiai paraatletei nesusiklostė – pirma sportininkė užėmė 15 vietą ir į finalą nepateko, o vėliau buvo diskvalifikuota dėl to, kad jos pistoletas neatitiko normatyvų.
Rugsėjo 3 dieną, antradienį, jėgas paralimpinėse varžybose išmėgino Oksana Dobrovolskaja. Ji, kaip ir kiti lengvaatlečiai, varžėsi Stade de France stadione. 28-erių regėjimo negalią turinti disko metikė F11 negalios klasėje kurį laiką buvo trečioje vietoje, tačiau geriausiu bandymu 34,49 m nusviesto disko rezultato nepakako – varžybas ji baigė penktoje vietoje.
Nemažai vilčių dedama į rugsėjo 4 dienos, trečiadienio, pasirodymus. Pirmasis tądien rutulio stūmimo rungtyje jėgas išmėgins 32-ejų judėjimo negalią turintis paralimpietis. 32-ejų Andrius Skuja (F46 negalios klasė). Kiek vėliau – 20-metė regėjimo negalią turinti rutulio stumikė Eivydė Vainauskaitė (F46 negalios klasė), kuriai Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės – debiutinės.
Rugsėjo 6 d., penktadienį, ant tatamio lips dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis. 30-metis paraatletas turi regėjimo negalią ir varžosi J2 negalios klasėje svorio kategorijoje iki 73 kg varžybose. Iš sportininko tikimasi išties nemažai, nes Tokijo paralimpinėse žaidynėse jam pavyko pasipuošti bronzos medaliu. Galbūt sėkmę jam atneš ir garsiajame Marso lauke pastatyta 10 tūkst. kvadratinių metrų arena.
Paskutinę paralimpinių žaidynių dieną rugsėjo 8 d., sekmadienį, lietuvių paraatletų kovas užbaigs 33-ejų regėjimo negalią turinti maratonininkė Aušra Garunkšnytė (T12 negalios klasė). Tai bus moters debiutas paralimpinėse žaidynėse, nors startuoti ji galėjo ir 2021 metais Tokijuje, tačiau sutrukdė trauma. Dabar ji taps pirmąja Lietuvos moteris maratonininke paralimpinėse žaidynėse, o pats paralimpinio maratono maršrutas drieksis per žymias Paryžiaus vietas.
Sporto statymai
Mobili programėlė
