1944-siais metais įkurtas Kauno „Žalgiris“ yra viena iš aštuoniolikos Eurolygos krepšinio turnyre besivaržančių Europos komandų. „Žalgiris“ yra vienvaldis Lietuvos krepšinio lygos čempionas – LKL taurę kėlė net 24 kartus. Nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų kauniečiai laimėjo 10 LKL titulų iš eilės, tačiau jų rekordinis žygis nutrūko 2022-siais metais, kai klubas nepateko net į didįjį finalą.
Skambiausias Kauno klubo pasiekimas yra 1999-siais metais laimėtas Eurolygos krepšinio turnyras, kai finale buvo įveikta Bolonijos „Kinder“ ekipa (82-74). Šiame straipsnyje apžvelgsime istorinius Kauno ekipos momentus, geriausius žaidėjus, istorinius trenerius bei prekinio ženklo pokyčius. Dauguma aprašytų „Žalgirio“ istorinių faktų yra datuojami nuo 1993-ųjų metų, o ne nuo klubo įkūrimo laikų.
Žalgirio krepšinio komandos legendiniai duetai
Per daugelį metų Lietuvos čempionų ekipoje rungtyniavo ne vienas garsus krepšininkas. „Žalgirio“ metraščiuose yra užfiksuota ne viena krepšinio žvaigždės pavardė, o sąrašą sudarytų dešimtys krepšinio meistrų. Pažvelkime ne į geriausius „Žalgirio“ žaidėjus, o į pajėgiausius šios ekipos duetus, kurių žvaigždės tuomet žibėjo ryškiausiai.
Tanoka Beardas ir Arvydas Sabonis
Vieni iš tokių yra Tanoka Beardas ir Arvydas Sabonis. T. Beardas yra tikrų tikriausias „Žalgirio“ bei Eurolygos rekordininkas. Jis tapo pirmuoju užsieniečiu, kuriam pavyko tapti kauniečių kapitonu. Vienas ekstravagantiškiausių žaidėjų per visą komandos gyvavimo erą įsirašė į istoriją ir kaip vienintelis žaidėjas Eurolygoje, kuriam pavyko surinkti daugiau nei 60 naudingumo balų. 2003-2004 metų Eurolygos sezone T. Beardas įmetė 35 taškus, atkovojo 19 kamuolių, išprovokavo 11 pražangų ir surinko net 63 naudingumo balus.
Arčiausiai šio rekordo prisiglaudė vos du žaidėjai – Shane‘as Larkinas bei neseniai Eurolygos taškų rekordą pagerinęs Mike‘as Jamesas. 2019-2020 metų sezone S. Larkinas surinko 53 naudingumo balus, o 2020-2021 metais M. Jamesas sugebėjo surinkti 51 naudingumo balą.
Karjeros etapas Kauno ekipoje ir A. Sabonio karjera
Lietuvoje T. Beardas sužaidė 4 sezonus, tapo 4 kartus naudingiausiu šios lygos žaidėju bei iškovojo tiek pat LKL čempiono titulų. A. Sabonis krepšinyje debiutavo 1981-siais metais ir tai įgyvendino savo gimtajame mieste – Kaune. Jo karjera „Žalgiryje“ truko iki 1989-ųjų metų, o vėliau jis persikėlė į Vajadolido „Fórum“ organizaciją (1989-1992). Į Kauną jis sugrįžo tik po 12 metų svetur, o iki 2001-ųjų metų jis žaidė tokiuose klubuose kaip Madrido „Real“ (1992-1995) ir Portlando „Trail Blazers“ (1995-2001, 2002-2003).
Nors 2001-siais metais A. Saboniui teko vykti atgal į NBA – paskutiniam savo karjeros šokiui jis grįžo 2003-siais metais. Būtent 2003-2004 metų sezonas ir tapo paskutiniuoju geriausio Lietuvos krepšininko karjeros etapu. T. Beardas ir A. Sabonis rinko tokius Eurolygos statistikos rodiklius.
T. Beardas:
• Praleistas laikas aikštelėje – 29.05
• Taškų vidurkis – 15.16
• Atkovotų kamuolių vidurkis – 9.08
• Naudingumo balų vidurkis – 18.45
• Dvitaškių taiklumas – 56.6%
A. Sabonio statistiniai rodikliai, kurie yra pateikti apačioje yra sudaryti tik iš paskutinio jo sezono Eurolygoje.
A. Sabonis:
• Praleistas laikas aikštelėje – 28:15
• Taškų vidurkis – 16.7
• Atkovotų kamuolių vidurkis – 10.7
• Naudingumo balų vidurkis – 26.3
• Dvitaškių taiklumas – 61.3%
Anthony Bowie ir Tyusas Edney
1999-ųjų metų Eurolygos čempionais tapo du legionieriai iš JAV – Anthony Bowie ir Tyusas Edney. Ryškiausias A. Bowie karjeros įrašas buvo užfiksuotas prieš beveik 30 metų – 1995-siais. Tuomet jis žaidė NBA finale, tačiau Orlando „Magic“ neišgelbėjo net ir pats Shaquille’as O’Nealas. Buvusi Igno Brazdeikio ekipa pralaimėjo 0-4, o „Magic“ čempionų žiedus atidavė Hiustono „Rockets“ kolektyvui, kurių gretose žaidė tokios sporto asmenybės kaip Hakeemas Olajuwonas, Clyde‘as Drexleris, Robertas Horry ar Samas Cassellas.
Jei A. Bowie atvyko be didelių keblumų, tai T. Edney situacija buvo visai kitokia. Prieš sezoną kauniečiai buvo susitarę su Tony White’u – 1998-ųjų metų Ispanijos lygos rezultatyviausiu žaidėju. Tačiau dėl asmeninių priežasčių jis neatvyko, o George‘as Zidekas paskambino savo buvusiam komandos draugui Kalifornijos universitete ir pasiūlė idėją sužaisti Kaune. Būsimasis Eurolygos finalo ketverto MVP net nenutuokė kas jo laukia Lietuvoje.
Būsimų Eurolygos čempionų jungtis
„Žalgiris“ pradėjo savo dominavimą ne tik Eurolygos reguliariajame sezone, tačiau ir atkrintamosiose varžybose. Aštuntfinalio serija prieš Stambulo „Ulker“ buvo laimėta 2-0, o ketvirtfinalyje kauniečiai parklupdė vieną didžiausių biudžetų Eurolygos turnyre turėjusį Turkijos sostinės „Efes Pilsen“.
Atėjus lemiamos turnyro kovoms, „Žalgirio“ pusfinalyje laukė Pirėjo „Olympiacos“, tačiau ir jiems nepavyko sustabdyti įsibėgėjusio traukinio. Kauniečiai pateko į finalą, o jame įveikė žvaigždžių perpildytą Bolonijos „Kinder“. Abu žaidėjai Lietuvoje praleido tik vienerius metus, tačiau to pakako, kad jų pavardės auksinės raidėmis būtų įrašytos į Eurolygos metraščius.
Kevinas Pangosas ir Brandonas Daviesas
Per savo istoriją „Žalgiris“ turėjo ir dar vieną neįtikėtiną duetą – Keviną Pangosą ir Brandoną Daviesą. Šie du Kauno ekipos legionieriai atvedė „Žalgirį“ į šiame amžiuje dar nematytas aukštumas. 2017-2018 metų sezone kauniečiai nukeliavo į Eurolygos finalo ketvertą ir užėmė trečiąją vietą. Abiejų žaidėjų statistika blizgėjo, o lyderiai susilaukė didžiulio kitų ekipų dėmesio. Po iškovotos trečiosios vietos žalgiriečius paliko K. Pangosas, o po vienerių metų lagaminus susikrovė ir B. Daviesas. Nors abu atletai kartu žaidė tik istoriniame sezone – abu praleido po du sezonus. Kaune jie fiksavo tokius Eurolygos statistinius rodiklius:
K. Pangosas:
• Praleistas laikas aikštelėje – 24:47
• Taškų vidurkis – 10.84
• Rezultatyvių perdavimų vidurkis – 4.66
• Naudingumo balų vidurkis – 11.01
• Tritaškių taiklumas – 46.59%
B. Daviesas:
• Praleistas laikas aikštelėje – 20:71
• Taškų vidurkis – 11.68
• Atkovotų kamuolių vidurkis – 4.47
• Naudingumo balų vidurkis – 13.21
• Dvitaškių taiklumas – 56.78%
Tuomet mūsų nestebino ir tai, kad B. Daviesas tapo tik antruoju „Žalgirio“ žaidėju istorijoje, kuriam pavyko prasibrauti į pirmąjį simbolinį Eurolygos penketą. Ironiška, bet pirmasis tai padarė savo paskutinįjį sezoną žaidęs A. Sabonis.
Rezultatyviausi XXI amžiaus „Žalgirio“ žaidėjai Eurolygoje
Jau paminėtos „Žalgirio“ personos yra tikrosios šio klubo legendos, tačiau pasižiūrėkime kas buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas nuo 2000-2001 metų sezono. Atrenkami yra tik tie žaidėjai, kurie sužaidė bent 10 rungtynių.
• 2000-01 – Donatas Slanina – 14.5 taško per rungtynes (174 taškai);
• 2001-02 – Donatas Slanina – 16.6 taško per rungtynes (232 taškai);
• 2002-03 – Kornelis Davidas – 16.9 taško per rungtynes (220 taškų);
• 2003-04 – Arvydas Sabonis – 16.7 taško per rungtynes (300 taškų);
• 2004-05 – Tanoka Beardas – 18.0 taškų per rungtynes (360 taškų);
• 2005-06 – Darjušas Lavrinovičius – 14.7 taško per rungtynes (293 taškai);
• 2006-07 – Tanoka Beardas – 14.5 taško per rungtynes (203 taškai);
• 2007-08 – Marcusas Brownas – 14.5 taško per rungtynes (289 taškai);
• 2008-09 – Jonas Mačiulis – 14.0 taškų per rungtynes (140 taškų);
• 2009-10 – Marcusas Brownas – 11.6 taško per rungtynes (185 taškai);
• 2010-11 – Martynas Pocius – 10.9 taško per rungtynes (174 taškai);
• 2011-12 – Sonny Weemsas – 15.5 taško per rungtynes (233 taškai);
• 2012-13 – Marko Popovičius – 13.4 taško per rungtynes (282 taškai);
• 2013-14 – Justinas Dentmonas – 16.9 taško per rungtynes (405 taškai);
• 2014-15 – Jamesas Andersonas – 14.5 taško per rungtynes (349 taškai);
• 2015-16 – Paulius Jankūnas – 12.3 taško per rungtynes (296 taškai);
• 2016-17 – Paulius Jankūnas – 13.0 taškų per rungtynes (390 taškų);
• 2017-18 – Kevinas Pangosas – 12.7 taško per rungtynes (456 taškai);
• 2018-19 – Brandonas Daviesas 14.2 taško per rungtynes (483 taškai);
• 2019-20 – Zachas LeDay – 11.8 taško per rungtynes (329 taškai);
• 2020-21 – Marius Grigonis – 13.1 taško per rungtynes (433 taškai);
• 2021-22 – Lukas Lekavičius – 10.2 taško per rungtynes (325 taškai);
• 2022-23 – Keenanas Evansas – 15.9 taško per rungtynes (270 taškų);
• 2023-24 – Keenanas Evansas – 17.3 taško per rungtynes (536 taškai) *
Žalgirio krepšinio komandos legendiniai treneriai
Kaip sakė legendinis „Manchester United“ treneris Alexas Fergusonas – žaidėjai niekada nebus aukščiau už klubą, tačiau niekada nebus aukščiau ir už trenerį. Tokių „Žalgirio“ istorijoje buvo ne vienas, o ir klubas gyvuoja jau 80 metų.
Vytautas Bimba
Nuo 1946-ųjų metų iki 1955-ųjų „Žalgiris“ nei karto nebuvo užėmęs žemesnės nei ketvirtoji vieta. Vincas Sercevičius buvo paskutinis asmuo, kuris atvedė „Žalgirį“ į keletą iš eilės SSRS čempionato prizinių vietų. Penktasis Kauno ekipos treneris dirbo 1952-siais metais bei nuo 1953-ųjų iki 1956-ųjų metų. Po dar vieno bronzinio sezono, didžioji dalis puikių atletų komandą paliko. Pakartoti panašios sėkmės ir iškovoti medalių nepavyko net 15 metų, o užsitęsusį pergalių badą reikėjo kuo greičiau nutraukti. Chaosą pavyko suvaldyti, kai vairą perėmė treneris Vytautas Bimba – septintasis istorijoje Kauno „Žalgirio“ komandos treneris.
Jo noras ir vizija pradėti burti jauną komandą išsprendė užšalusias problemas. Įsivažiuoti laiko tikrai prireikė, tačiau sporto rezultatų kreivė kilo tik aukštyn. 1971-siais pavyko sugrįžti į pergalių kelią ir iškovoti taip ilgai lauktus bronzos medalius. Toks pats sėkmingas pasirodymas buvo surengtas ir 1973-siais metais. Vyriausiojo komandos trenerio poste jis užsibuvo ganėtinai ilgai – nuo 1962-ųjų iki 1975-ųjų metų. V. Bimba ne tik sugrąžino pergales, bet ir ilgiausiai ėjo šias pareigas – 13 metų.
Vladas Garastas
Didžiausios „Žalgirio“ pergalės laukė ateityje, o prieš 1980-ųjų metų sezoną treneriu buvo paskirtas Vladas Garastas. V. Garastas yra vienas žymiausių Lietuvos trenerių, kuris treniravo tiek Kauno „Žalgirį“, tiek Lietuvos rinktinę. Jis yra antras ilgiausiai išdirbęs kauniečių treneris, o klubą treniravo lygiai dešimtmetį – nuo 1979-ųjų iki 1989-ųjų metų.
1983-ųjų metų reguliarųjį SSRS čempionatą laimėjo žalgiriečiai, tačiau superfinale pralaimėjo „CSKA“ ekipai. Tada klube jau žaidė visas būrys legendinių personų:
• Gintaras Krapikas
• Arvydas Sabonis
• Algirdas Brazys
• Rimas Kurtinaitis
Po metų, 1984-siais, Kauno „Žalgiris“ iškovojo dar vieną SSRS čempionato antrąją vietą bei pasidabino sidabro medaliais Europos taurėje. Vėliau sekė net trys paeiliui SSRS turnyro titulai, „Žalgiris“ tapo didžiule jėga, o Arvydo Sabonio sustabdyti buvo praktiškai neįmanoma. Prie visų šių pasiekimų buvo pridėta ne tik antroji vieta 1986-ųjų metų Čempionų taurėje, dabartinėje Eurolygoje, bet ir auksas tarpžemyninėje W. Joneso taurėje. Budapešte vykusiame Čempionų taurės finale kauniečiai nusileido Zagrebo „Cibona“ klubui (tuometinė Jugoslavija).
Tarpžemyninė W. Joneso taurė
Į tarpžemyninį krepšinio turnyrą vykdavo dvi geriausios Europos komandos, o kadangi žalgiriečiai buvo 1986-ųjų Europos čempionų taurės finalininkai – jiems buvo suteikta teisė varžytis rugsėjį vykstančiame W. Joneso taurės turnyre. W. Joneso taurė vyko Argentinoje – Buenos Airėse ir Kordoboje. Kauno „Žalgiris“ savo kovas pradėjo B grupėje, kurios vyko Kordoboje. Grupės etape žalgiriečiams teko kaip reikiant paprakaituoti, o laimėtos buvo tik dvi rungtynės.
• „Žalgiris“ 83:81 San Paulo „Monte Libano“ (Brazilija)
• „Žalgiris 94:87 Fajardo „Cariduros de Fajardo“ (Puerto Rikas)
• „Žalgiris 87:99 Buenos Airių „Ferro Carril Oeste“ – turnyro šeimininkai (Argentina)
Grupėje buvo užimta tik antroji vieta, o tai reiškė, kad pusfinalyje teks kovoti su gerai pažįstama „Cibona“, kuri savo grupėje užėmė pirmąją vietą. Argentinos sostinėje įvykęs pusfinalis buvo daugiau nei saldus – „Žalgiris“ suvarpė Zagrebo klubą 104:77. Pagalių į ratus neprikaišiojo ir pirmajame kėlinyje patirta Arvydo Sabonio Achilo sausgyslės trauma.
Rugsėjo 14-ąją dieną liko vos vienas žingsnis link titulo – buvo privaloma atsirevanšuoti grupės varžybose nusileistai Buenos Airių „Ferro Carril Oeste“ ekipai. Nepaisant įspūdingo sirgalių palaikymo, argentiniečiai buvo įveikti rezultatu 84:78.
Jonas Kazlauskas
Jonas Kazlauskas yra dar vienas legendinis „Žalgirio“ treneris, kuris šiame poste praleido šešerius metus – 1994–2000. Jis ne tik štampavo LKL titulus, kurių Kaunui iškovojo net 5, tačiau yra vienintelis treneris istorijoje, kuriam pavyko nuvesti Lietuvos komandą į auksines Eurolygos krepšinio turnyro aukštumas. J. Kazlausko treniruojamas „Žalgiris“ uždarė praėjusį amžių pačia aukščiausia įmanoma nata, o 1999-ieji visada bus įrašyti į komandos istoriją.
Žalgirio krepšinio komandos faktai
Pažvelgus į geriausius „Žalgirio“ ekipos duetus, trenerius bei praeities turnyrus – laikas atskleisti faktus apie gilias tradicijas ir begalę įvairiausių istorijų turėjusį Kauno „Žalgirio“ klubą.
Pirmasis
Pirmuoju Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo legionieriumi tapo estas Gertas Kullamäe. Įdomu tai, kad jo sūnus Kristianas Kullamäe taip pat rungtyniavo Lietuvoje. 2022-2023 metų sezone jis vilkėjo Panevėžio „Lietkabelio“ ekipos marškinėlius.
850 000
Vienas geriausių visų laikų „Žalgirio“ komandos legionierių Marcusas Brownas yra laikomas brangiausiu žaidėju per visą Kauno ekipos istoriją. Jo metinis atlyginimas siekė apie 850 000 tūkst. dolerių, nors tuometinis kauniečių biudžetas buvo perpus mažesnis. M. Brownas vis dar išlieka vienu iš įspūdingiausių žaidėjų, kuris taip niekada ir neiškovojo Eurolygos titulo.
34
„Žalgirio“ krepšinio klubą treniravo net 34 skirtingi treneriai.
61
Svarbiausias krepšinio elementas yra taškų rinkimas, tačiau kas Lietuvos krepšinio istorijoje per vienerias rungtynes jų pelnė daugiausiai? Šio rekordo savininku yra laikomas Gintaras Einikis, kuris 1995-ųjų metų Lietuvos krepšinio čempionato rungtynėse prieš Kauno „Neca“ pelnė 61 tašką. Tai jis sugebėjo padaryti vos per 24 ant parketo praleistas minutes. Šio rekordo pagerinti nepavyko dar nė vienam krepšininkui.
19
2020-ųjų metų vasario 6-osios dienos Eurolygos rungtynėse „Žalgiris“ įmetė net 19 tritaškių (19/31) ir užfiksavo to sezono Eurolygos pataikytų tritaškių per vienerias rungtynes rekordą. Tačiau tai vis tiek nepadėjo, nes Stambulo „Anadolu Efes“ klubas laimėjo 96-91.
Sporto statymai
Mobili programėlė
