Geriausi užsienio krepšininkai Lietuvos komandose

Nors Lietuvos krepšinio lygos komandose pirmiausiai visus domina Lietuvos krepšininkai, tačiau tenka pripažinti, kad daugelyje klubų pirmosiomis opcijomis puolime būna legionieriai. Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose dažniausiai atsiranda dėl vienos iš trijų priežasčių. Pirmoji – jaunas, talentingas krepšininkas pradeda profesionalo karjerą. Antroji – baigėsi sezonas arba nepasisekė pateisinti lūkesčių labai tolimose Azijos ar Pietų Amerikos lygose. Na ir trečioji – solidus veteranas ieško naujo klubo. Nesvarbu, kurią LKL komandą palaikote, turbūt turite savo mėgstamų užsienio krepšininkų sąrašą. Šiame tekste mes pristatysime po geriausią legionierių iš kiekvienos LKL komandos bei TOP 5 geriausius visų laikų užsienio krepšininkus, kada nors žaidusius Lietuvos klubuose.

Geriausi užsienio krepšininkai LKL komandose 2023-2024 m. sezone

Šį, 2023-24 metų reguliarųjį LKL sezoną užbaigė 11 komandų. Nors sezoną pradėjo 12 klubų, bet Gargždų „Gargždai“ bankrutavo. Dėl to pristatysime po geriausius skaičius rinkusį ir labiausiai dėmesio vertą legionierių iš kiekvieno klubo, pradėdami nuo prasčiausiai sezone pasirodžiusios Pasvalio komandos, kol prieisime sezono lyderius – Kauno „Žalgirį“.

Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ – Brandon Tabb (JAV), 27 m.

Pasvalyje puikią statistiką rinko ir kitas amerikietis – Kadeem Jack, žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje, bet geriausio užsienio krepšininko iš „Pieno Žvaigždžių“ titulą turime skirti Brandonui Tabbui. Nors sezono su klubu jis nebaigė ir paskutiniąsias rungtynes sužaidė dar 03-03 d., prieš išvykdamas į Ispaniją, Kalėdų dieną gimtadienį švenčiantis amerikietis užkurdavo tikrą pirtį savo tiesioginiams oponentams.

Galbūt fanams buvo kiek keista, kodėl B. Tabb‘as džiaugėsi savo role ir dėmesiu Pasvalyje, tačiau po to staigiai išvyko. Kai kas kaltins atvirą Pasvalio ekipos trenerio A. Jasilionio interviu portalui „BasketNews“, kuriame šis juokais sakė, kad kai kurie gynėjo sprendimai varo į neviltį. Antraštė, aišku, galėjo pasirodyti ne kokia ir atletas pasijautė nevertinamas, nors tikrieji trenerio žodžiai nebuvo tokie blogi…

Nors linksmais plaučiais pagarsėjęs atakų dirigentas Šiaurės Lietuvoje užsibuvo neilgai, vidurkiai per 16 pilnai sužaistų rungtynių – tikrai įspūdingi.

Šiaulių „Šiauliai“ – Leonard Thorpe (JAV), 25 m.

Tie, kas internetu ar per TV galbūt ir atsitiktinai stebėjo ar dar N. Mazuro, ar jau Ž. Urbono vadovaujamos Šiaulių komandos rungtynes, tikrai negalėjo nesižavėti LJ Thorpe‘o buvimu aikštelėje. Staigus ir drąsiai puolime, ypač 1 prieš 1 situacijose visada besielgiantis, tačiau ir labai daug rezultatyvių perdavimų atidavęs amerikietis buvo be galo svarbus viso reguliariojo sezono metu. Didelį vaidmenį jis suvaidino ir įspūdingame Citadele-KMT taurės etape, kai „Šiauliai“ įveikė Jonavą ir pateko į finalo ketvertą. Kiek įdomi statistika, kad iš Floridos kilęs gynėjas būdavo daug pastebimesnis išvykos rungtynėse, kur šį sezoną rinko po 19 efektyvumo balų, kai prieš Šiaulių miesto fanus – vos 13,9.

P.S. Niekas nesupyktų, jeigu čia būtume paminėję kitą Saulės miesto ekipos atstovą – 216 cm ūgio slovaką Tomašą Pavelką. Visgi, jo rezultatyvumas ir efektyvumas buvo kiek mažesnis  (16,16 prieš LJ Thorpe’o 16,39), tad pasirinkome amerikietį.

Kėdainių „Nevėžis“ – Zane Watwerman (JAV), 28 m.

Kėdainių komandos komplektacija beveik kiekvieną sezoną yra intriguojanti. Šis – nebuvo išimtis. Pats Waterman‘as su Amitu Ebo buvo du įspūdingas statistikas rinkę legionieriai, kurie abu tapo mėnesio MVP LKL lygoje (tiesa Waterman‘as tą padarė du kartus). Sezono gale su geresne statistika taip pat finišavo jis. Nors jau yra savo pike, ne viename interviu puolėjas teigė norintis kilti bent iki Europos taurės lygio. Pagal tai, ką komandos draugai, oponentai ir fanai matė aikštelėje, tokios ambicijos neatrodo iš piršto laužtos.

Mažeikių „M Basket-Delamode“ – Kay Bruhnke (JAV), 22 m.

Dėl to, kad Kay‘us Bruhnke yra šiame sąraše, džiūgauti gali ne tik Mažeikių komandos fanai, bet ir Europos krepšinio mėgėjai. Jaunas, bet labai gerą fiziškumą turintis ir puikiai kontakte žaidžiantis puolėjas iš kai kurių epizodų atrodo kaip kylanti superžvaigždė. Vokietis turi aukštas lubas ir įgijus daugiau patirties, panašu, kad gali tapti realiu kandidatu žaisti stipriausiose senojo žemyno pirmenybėse. Visgi dabar labai matėsi skirtumai statistikoje, kai Bruhnke žaisdavo prieš silpnesnes ar elitines LKL komandas. Prieš pastarąsias 204 cm ūgio vokietis būdavo žymiai lengviau išimamas iš žaidimo.

Jonavos „CBet“ – Strahinja Micovic (Serbija), 31 m.

Jokia komanda šį sezoną neišgyveno tiek daug chaoso, kiek Vaido Vaškevičiaus ir Virginijaus Šeškaus nesusikalbėjimų bei nesusipratimų epicentre atsidūrusi Jonava. Tragiškai sezoną baigę jonaviečiai prarado bent kelias pozicijas turnyrinėje lentelėje, tačiau vis tiek išlipo į atkrintamąsias. Vienas pagrindinių pergalių kalvių – legionierius su patirtimi Strahinja Micovičius. Jis puikiai tiko įprastam V. Šeškaus žaidimo stiliui, kai reikia gerai iš pagavimo metančių bei drąsiai atakuoti iš tolėliau mėgstančių aukštų žaidėjų. 

Paminėjimo vertas ir centras Mike‘as Hughes‘as, kuris čia nepateko tik dėl to, kad sužaidė gerokai mažiau rungtynių už serbą.

Klaipėdos „Neptūnas“ – Tommy Ruterford (JAV), 27 m.

Išskirtinai daug lietuviais krepšininkais besirėmęs uostamiesčio klubas turėjo vos kelis dėmesio vertus legionierius savo sudėtyje. Vienas iš jų – labai stipraus sudėjimo centro puolėjas Thomas arba Tommy Ruterfordas. Nyderlandų lygos finalo MVP buvęs amerikietis rado savo vietą „Neptūno“ rotacijoje ir rinko po 18-19 minučių.

Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ – Dorde Gagič (Serbija) 33 m.

Serbas Lietuvoje jau yra gerai pažįstamas krepšininkas. Mūsų šalyje jis atsidūrė dėka „7bet-Lietkabelio“ trenerio N. Čanako ir jo štabo skautų bei labai greitai prigijo. Didžiulį kūną turintis ir fiziškumu kone visus oponentus įveikiantis Gagičius šį sezoną pradėjo „Wolves“ sudėtyje, kur į jį buvo dėtos didelės viltys. Visgi, sostinės ekipoje serbas buvo blankus, o užkulsiuose sklido kalbos apie motyvacijos stoką. Panašiu metu, kai Vilkų vadovybės kantrybė trūko, į „7bet-Lietkabelį” grįžo N. Čanakas, o komanda ėmėsi ieškoti pastiprinimo po krepšiu. Į Aukštaitijos ekipą trečiam sezonui grįžęs vidurio puolėjas atsigavo ir buvo pagrindinis svarbios pergalės prieš „Rytą“, atvėrusios kelią į Citadele-KMT finalą, kalvis.

Utenos „Juventus“ – Ivan Vraneš (Kroatija), 28 m.

Sezono metu labai solidžią statistiką rinkęs ir legionieriaus duonos įvairiose šalyse spėjęs paragauti centro puolėjas labiausiai pagarsėjo tada, kai dėl vidaus taisyklių pažeidimo buvo Utenos klubo suspenduotas. Tikrai vienas naudingiausių „Juventus“ krepšininkų buvo gerokai mažiau ryškus tada, kai grįžo į rikiuotę, o silpnokas pasirodymas prieš D. Gagičių, N. Popovičių ir G. Maldūną serijoje prieš „7Bet-Lietkabelį“ tikrai buvo viena iš priežasčių, kodėl Utenos klubas pralaimėjo. Tačiau nekalkime centro prie kryžiaus. Už didžiąją dalį reguliaraus sezono jis nusipelno pagyrų bei įvertinimo.

Vilniaus „Wolves“ – Rasheed Sulaimon (JAV), 30 m.

Nors turėjo solidžią karjerą ir iki prisijungęs prie Vilkų, bet būtent čia amerikietis gynėjas tapo tikrų tikriausiu žvėrimi. Galima sakyti, jog jis buvo net gi geriausias šio sezono krepšininkas Lietuvos klubuose, kuris nerungtyniauja Eurolygoje. Sunkūs metimai iš toli, susikurtos progos tada, kai deriniai nepasiseka bei išprovokuotos varžovų pražangos – R. Sulaimon‘o arkliukas. Šį sezoną jis ir metimų su sirenomis pataikė, ir Eurocup mėnesio MVP spėjo tapti. Tai – aukščiausios prabos krepšininkas.

Vilniaus „Rytas“ – Marcus Foster (JAV), 28 m.

Jeigu tai būtų praeitas sezonas, tai M. Fosteris nusipelnytų dar didesnių pagyrų. Šį kartą į raudonai-juodų gretas amerikietis atvyko gruodžio mėnesį, iš Kinijos, tad į žaidimą teko įsilieti eigoje. Antrąjį sezoną Vilniuje pamojavimais „Žalgirio“ fanams išgarsėjusi taškų mašina taikliau meta ir dvitaškius, ir tritaškius, nors kai kas galėtų sakyti, kad nebėra tokia pastebima. Galbūt visa tai tik per didelių lūkesčių našta? O gal Fosteris tiesiog tauposi finalų serijai? Belieka tik laukti…

Kauno „Žalgiris“ – Keenan Evans (JAV), 27 m.

Ar kažko kito dar būtų galima tikėtis? Keenanas yra ne tik geriausias LKL krepšininkas, bet ko gero ir vienas geriausių Lietuvoje apskritai žaidusių legionierių, o pastaruosius du sezonus, bent kol yra sveikas, būna ir vienu geriausių gynėjų Eurolygoje. Gaila, kad ir pačius sudėtingiausius metimus pataikantis bei 4-ame kėlinyje beveik niekada nepavedantis amerikietis pusfinalio serijoje prieš „7bet-Lietkabelį“ vėl patyrė rimtą traumą, šįsyk kelio, dėl kurios nežaisti gali ir visą kitą sezoną. 

Linkime Keenanui spartaus atsigavimo ir taip pat sėkmės kitais sezonais.

Geriausi visų laikų užsienio krepšininkai Lietuvos komandose

Chuck Eidson – Vilniaus „Lietuvos Rytas“(2007-2009 m.)

Buvo laikas, kada atrodė, jog Lietuvos klubinio krepšinio ateitis yra Vilniaus „Lietuvos Ryto“ rankose, o „Žalgiris“ – ieško savęs ir nesugeba rasti stabilumo nei aikštelėje, nei už jos ribų. Tuometinis sostinės klubo vedlys buvo kairiarankis amerikietis Čakas Eidsonas. Geriausiai jį iš visų prisimena net ne „Lietuvos Ryto“ fanai, o G. Krapikas ir tuometinis „Žalgirio“ trenerių štabas, kuriam SG/SF pozicijų žaidėjas kėlė tikrų tikriausius košmarus. Apie Eidsono statistiką ir benefisus būtų galima daug kalbėti, bet po sezonų Vilniuje bei eilės titulų jis žaidė ir „Maccabi“, ir „Barcelona“, ir tuomet solidžiame „UNIKS“ klube, kuriame ir baigė karjerą.

Beje, „Rytas“ Č. Eidsono marškinėlius visai neseniai iškėlė į arenos palubes.

Tanoka Beard – Kauno „Žalgiris“ (2002-2008 m.)

Situacijos, kada legionierius ne tik „Žalgiryje“, bet ir Lietuvos klube užsiliktų ilgiau nei porai sezonų – be galo retos. Visgi tokia yra Tanokos Beardo situacija, kadangi jis Kauno Sporto Halės ir „Žalgirio“ oponentų lankus, vilkėdamas žaliai baltą uniformą drebino net 5 su puse sezono. Vienu metu statistiškai naudingiausias LKL ir visų laikų, vienų rungtynių Eurolygos efektyvumo rekordą turintis Tanoka yra vienas geriausiai atsimenamų amerikiečių, kada nors žaidusių Kaune. Sunkiojo krašto pozicijos galiūnas nebuvo nei labai techniškas, nei itin greitas, tačiau savo jėga, ištverme, kovingumu ir atkaklumu surinko įspūdingą statistiką bei padėjo „Žalgiriui“ laimėti ne vieną titulą ar patekti į finalus.

Tyus Edney – Kauno „Žalgiris“ (1998-1999 m.)

Nepaminėti Tyuso Edney šiame sąraše gal nebūtų šventvagystė, bet tai tikrai būtų nesąžininga. Staigus ir atletiškas 178 cm ūgio įžaidėjas per vienerius metus tapo tikrų tikriausiu fanų numylėtiniu ir tuo metu buvo bene populiariausias krepšininkas mūsų šalyje. Didele dalimi tokiu jis tapo dėl to, kad smarkiai prisidėjo prie „Žalgirio“ sėkmės Eurolygoje 1999 metais, net tapęs Finalo ketverto MVP. Vėliau labai sėkmingą karjerą Italijoje turėjęs T. Edney dabar yra elitinio LKL legionieriaus etalonas, į kurį lygiuojami kone visi.

Brandon Davies – Kauno „Žalgiris“ (2017-2019 m.)

Žvelgiant į jo statistiką, ypač antrajame pilname sezone bei prisimenant tam tikrus pasirodymus galima drąsiai kelti klausimą ar Davies‘as nėra net pats geriausias visų laikų „Žalgirio“ legionierius. Šaro į Kauną prisikviestas aukštaūgis tapo dominuojančia jėga, dėl kurios vėliau paskui trenerį amerikietis pakėlė sparnus į Barseloną. LKL pirmenybėse turbūt geriausiai įsiminė 5-os 2018 m. finalo serijos rungtynės, kai B. Davies‘as surinko 42 naudingumo balus, pelnė 29 taškus bei padėjo Žaliai-baltiems laimėti titulą prieš savo fanus. 

Marko Popovič – Kauno „Žalgiris“ (2006-2008 ir 2011-2013 m.)

Popas – vienas visų laikų populiariausių legionierių krepšininkų Lietuvos istorijoje. LKL pirmenybėse kroatų snaiperis sužaidė 64 rungtynes ir išmetė 338 tritaškius arba daugiau nei po 5 per rungtynes. Nors dabar lyderiai tiek metimų meta visuose klubuose, prieš 10-20 metų tokie benefisai buvo visiška egzotika ir naujiena. Akimirksniu karštį pajausti galėjęs 185 cm ūgio gynėjas dar ir dabar daugeliui kauniečių kelia labai šiltus prisiminimus. 

Frederick House – Vilniaus „Lietuvos Rytas“ (2004-2006 m.)

Prieš Marcus‘ą Foster‘į raudonai-baltai-juodų uniformą dėvėjo kitas labai įspūdingą arsenalą puolime turėjęs amerikietis. Fredis House‘as su sostinės klubu laimėjo ir ULEB (dab. Eurocup), BBL ir LKL, tad nepaisant nemažo skaičiaus jį supusių skandalų ar nesutarimų su vadovybe bei treneriu, 196 cm ūgio gynėją privalu įtraukti į šį sąrašą. Be jo indėlio nutraukti „Žalgirio“ dominavimą būtų buvę daug sunkiau.