Jokių abejonių, kad šią vasarą arba kitą sezoną išvysite įdomias naujienas apie krepšininkus, kurie keičia komandas. Šį kartą dėmesį norėtume atkreipti į pačius garsiausius perėjimus Lietuvos krepšinio istorijoje. Prisiminkime, kada legendos grįžo dar vienam sezonui, kada kapitonai iškeitė savo rūbinę į pagrindinių varžovų ir ne tik. Štai 5 garsiausi, netikėčiausi ar skandalingiausi krepšininkų perėjimai LKL iki 2024 metų.
Antanas Kavaliauskas – niekada nežaisiu Žalgiryje
Šią savo legendinę frazę Lietuvos Ryto kapitonas, Europos vyrų krepšinio čempionato sidabro medalių laimėtojas ir Pasaulio jaunimo U-21 kategorijos čempionas su Lietuvos rinktine, A. Kavaliauskas pasakė Vilniaus miesto sporto mugėje, 2015 metais.
Net 102 rungtynes už „Lietuvos Rytą“ LKL lygoje sužaidęs aukštaūgis tuomet džiaugėsi pratęsęs sutartį su sostinės klubu. Visgi, kapitono titulą sostinėje turėjęs, sunkiojo krašto puolėjo ir centro pozicijose žaidęs lietuvis padarė tai, ko sakė niekada nedarys. Jau kitais, 2016 metais paliko Vilnių ir prisijungė prie pagrindinių „Lietuvos Ryto“ varžovų.
Čia jis tapo svarbiu rotacijos žaidėju ir Kauno publikos numylėtiniu. Nors Vilniaus fanai atsuko jam nugarą, fortūna toliau žiūrėjo tiesiai aukštaūgiui į akis. Su „Žalgiriu“ A. Kavaliauskas du kartus laimėjo LKL, KMT taurę ir net nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto. Įdomu tai, kad „Lietuvos Ryte“ pirmais smuikais griežęs nuolatinis rinktinės žaidėjas Kaune sutiko su daug mažesne role. Karjerą 2019 m. baigęs kaunietis už savo gimtojo miesto klubą spėjo sužaisti dar daugiau rungtynių, nors vienu metu atrodė, kad jis – „Lietuvos Ryto“ ramstis.
Arvydas Sabonis – paskutinis sezonas ten, kur viskas prasidėjo
Už Arvydą Sabonį Lietuvoje niekada nebuvo geresnio krepšininko. Jeigu ne traumos, jis, ko gero, būtų tai, kuo dabar yra N. Jokičius (jei ne dar geriau) bei nekeltų jokių abejonių dėl to, kas yra geriausias visų laikų europietis krepšininkas. Tačiau 220 cm ūgio milžinas su neįtikėtinais krepšinio įgūdžiais greitai išaugo Lietuvą ir nuo 1989 iki pat 2003 metų žaidė užsienyje. Į NBA kaunietis nuvyko jau būdamas veteranu ir nors turėjo laimėjęs kone visus įmanomus individualius apdovanojimus Europoje, meilės žaidimui tikrai nestigo. NBA jis žaidė už pajėgią, bet niekada titulo nelaimėjusią Portlendo „Trail Blazers“ ekipą.
Ten Sabas vis blykstelėdavo, tačiau senstantis ir lėtėjantis kūnas jau nebebuvo tas. Po kelių sezonų kitapus Atlanto, A. Sabonis nusprendė baigti karjerą, nes jo žodžiais „pavargo fiziškai ir psichologiškai“ bei grįžo į Kauną, kur sudarė įdomią sutartį su „Žalgiriu“. Prie komandos jis turėjo prisijungti tik metų gale, kai artės svarbiausios kovos. Visgi, dėl vienų ar kitų priežasčių jis praleido visą sezoną ir grįžo į NBA dar metams. Atrodė, kad tai bus paskutiniai lietuvio metai profesionaliame krepšinyje, tačiau 2003-05-29 metais ne bet kur kitur, o Kauno miesto tarybos posėdyje bene žymiausias kaunietis pasakė, kad „užtenka man tų amerikų <…>, reikia kitą sezoną „Žalgiriukui“ padėti.“.
Tačiau ką galvoti fanams? NBA statistika nebebuvo įspūdinga, o 38-39-erių metų centras, nors ir „Sabas“ – bet ar kažką pakeis? Atsakymas toks. Per 28 žaidimo minutes – 17 taškų ir 11 atkovotų kamuolių bei 1,6 bloko. Reikia analogo?
- Daugiau blokų nei 2023-24 m. sezone darė Eurolygos blokų karalius W. Tavares‘as;
- Tiek pat taškų, kiek 2023-24 m. sezone metė K. Evans‘as;
- Tiek kamuolių nuo tada per rungtynes atkovojo tik du žmonės – T. Beard‘as (2004-05 m.) ir B. Marjanovičius (2014-15 m.).
Nieko nenustebinsime pasakę, kad A. Sabonis tapo reguliariojo sezono MVP ir jei ne prakeiktas mačas Tel Avive prieš „Maccabi“, Kauno „Žalgiris“ būtų galėjęs savo legendai padovanoti dovanėlę karjeros pabaigai – Eurolygos titulą. Pritrūko tiek nedaug…
Artūras Gudaitis – kai „nori tobulėti“ pas didžiausią varžovą
Turbūt niekam ne paslaptis, kad Kauno „Žalgiris“ yra visomis prasmėmis geidžiamiausias ir patraukliausias krepšinio klubas Lietuvoje. Tad dažniausiai nutinka taip, kad sportininkai pereina į šį klubą, o iš jo, bent jau į kitą šalies klubą – nepasuka. Aišku, išimčių gali būti ir viena skambiausių – jau ilgai užsienyje legionieriaus duoną kremtantis Artūras Gudaitis.
Dar 2013-2015 m. aukštaūgis vilkėjo „žaliai-baltų“ uniformą, o paskutiniais metais, kaip perkūnas iš giedro dangaus žiniasklaidos portalus šokiravo informacija, kad A. Gudaitis išeina į „Lietuvos Rytą“. Sunku pasakyti, kokia buvo tikroji priežastis pereiti pas didžiausius varžovus, nes tai, ką žiniasklaidai įvardino A. Gudaitis nė iš tolo netapo tiesa. Anot klaipėdiečio, jis norėjo daugiau žaisti ketvirtoje pozicijoje bei tobulėti kaip kitoks krepšininkas. Tačiau tos svajonės 211 cm ūgio 2 kartus LKL čempionas taip ir neįgyvendino. Vėliau Milano „Armani“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Atėnų „Panathinaikos“ žaidęs lietuvis visad būdavo giliai po krepšiu statomas, tradicinis, bet mobilus centro puolėjas.
Dabar Japonijoje žaidžiantis A. Gudaitis eiliniam Lietuvos krepšinio fanui geriausiai ir prisimenamas dėl sunkiai paaiškinamo perėjimo iš „Žalgirio“ į „Lietuvos Rytą“.
Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas – juodasis sekmadienis Klaipėdoje
Maždaug prieš dešimtmetį Klaipėdos „Neptūnas“ išgyveno tikrą pakilimą. Kazį Maksvytį ir Dainių Adomaitį – du solidžius trenerius turėjusi komanda demonstravo štai kokius rezultatus:
- 2012 – 2013 m. LKL sezonas – 3 vieta
- 2013 – 2014 m. LKL sezonas – 2 vieta
- 2014 – 2015 m. LKL sezonas – 4 vieta
- 2015 – 2016 m. LKL sezonas – 2 vieta
- 2016 – 2017 m. LKL sezonas – 4 vieta
- 2017 – 2018 m. LKL sezonas – 3 vieta
- 2018 – 2019 m. LKL sezonas – 3 vieta
- 2019 – 2020 m. LKL sezonas – 4 vieta
Per 8 metus – 8 finalo ketvertai, du sidabro medaliai ir trys bronzos, net gi debiutas Eurolygoje. Atrodė, kad tai bus ta komanda, kuri bus nauja žavi jėga Lietuvos krepšinio padangėje. „Neptūno“ išskirtinumas buvo daug lietuvių krepšininkų, kurie galbūt nežibėdavo kitur, tačiau uostamiestyje rado save. Du pagrindiniai klubo pergalių kalviai buvo – PG/SG Mindaugas Girdžiūnas ir gynybinis inkaras, atletiškasis SG/SF Arnas Butkevičius. Pastarasis „Neptūno“ uniformą vilkėjo 4 sezonus, o Girdžiūnas, su pertraukomis – net 7.
Tad galima įsivaizduoti šoką, kai bene pagrindiniai komandos krepšininkai KARTU, tą pačią dieną išeina pas vienus rimčiausių konkurentų – „Lietuvos Rytą“. Nors fanai liko nusivylę, o komandos draugai, ypač S. Galdikas liejo nuoskaudas žurnalistams, A. Butkevičių ir M. Girdžiūną galima suprasti. Į dideles finansines problemas patekęs „Neptūnas“ neišgalėjo sumokėti savo lyderiams algų ir pagal sutarties sąlygas jie galėjo bet kada palikti komandą. Tokia proga draugai pasinaudojo. Šokiruoja tik tai, kaip netikėtai viskas įvyko ir, kad tandemu abu buvę rinktinės krepšininkai išvyko į sostinę.
Marekas Blaževičius – kai Šaras kviečia – sunku pasakyti „Ne“
Galbūt jau pamiršote, bet praėjusio dešimtmečio pabaigoje Marekas Blaževičius buvo vienas įdomiausių ir perspektyviausių aukštaūgių Lietuvos krepšinyje. Tačiau iš Vilniaus kilęs, Vilniaus krepšinio mokyklų sistemą perėjęs ir „Ryto“ krepšinio piramidėje vis aukštyn lipęs 209 cm ūgio lietuvis atrodė, kad visa savo širdimi yra sostinės krepšinyje ir, jeigu kažkur išvyks, tai tik į užsienį. Tačiau puikias rungtynes prieš „Žalgirį“ sužaidęs, nervus žaliai-baltų aukštaūgiams patampęs jaunuolis labai patiko Šarūnui Jasikevičiui, tuometiniam Kauno ekipos strategui.
Šis, po 2019-2020 m. sezono Mareką pasikvietė pokalbiui ir į „Žalgirį“. Kaip pasakė pats M. Blaževičius, kai kviečia Šaras ir Žalgiris, pasakyti „ne“, beveik neįmanoma. Galbūt, jeigu į finalo ketvertą Eurolygoje Lietuvos komandą atvedęs treneris nebūtų išvykęs, M. Blaževičiaus karjera būtų pasisukus kitaip, bet kadangi austro M. Schillerio schemose Marekui vietos buvo mažai, šis nublanko užmarštin ir išvyko į Ispaniją.
Sporto statymai
Mobili programėlė
