Jojimas: Lietuvos rezultatai olimpiadoje

Jojimas yra viena iš tų aristokratiškųjų sporto šakų, kurios turi itin didelius gerbėjų ratus įvairiose pasaulio vietose, tačiau Lietuvoje su jomis žmonės susipažįsta iš naujo. Iki dabar, tik vienas lietuvis, Raimundas Udrakis, kaip raitelis apskritai buvo dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. Tačiau jis tai darė 1988 m. Seule, tad atstovavo SSRS. Na, o nepriklausomos Lietuvos istorijoje turėjome net du šios sporto šakos atstovus. Iš jų viena – Justina Vanagaitė-Samuilė net nešė vėliavą atidarymo ceremonijoje. Dailiojo jojimo „Grand Prix“ rungtyje su žirgu „Nababu“ jojusi J. Vanagaitė kartu su Andriumi Petrovu, dalyvavusiu konkūro varžybose, pramynė kelią ateities sportininkų ir sportininkių kartoms.

Pasižiūrėkime į rungtis, kuriose rungėsi mūsų šalies atletai, iš arčiau bei įvertinkime jų sėkmę.

Justina Vanagaitė-Samulė – Dailusis jojimas (69,208 taško)

Dailusis jojimas (dressage), viena iš daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukiančių rungčių žirgų sporte. Čia svarbiausia žirgo ir raitelio judesių harmonija, elegancija ir tikslumas atliekant sudėtingus pasirodymus. 

Visų pirma – į olimpiadą patenka patys geriausi atletai ir žirgai. Atranka į olimpiadą vyksta keliais etapais, o raiteliai vietas užsitikrina sėkmingai pasirodydami tarptautinėse varžybose, pavyzdžiui, FEI pasaulio jojimo žaidynėse, žemynų čempionatuose ir specialiose olimpinėse atrankose. Tik geriausi gauna kelialapį į kas 4 metus vykstančią olimpiadą.

Varžybos dailiajame jojime turi savo formatą. Jas sudaro trys etapai: 

1. Grand Prix
2. Grand Prix Special 
3. Grand Prix Freestyle 

Grand Prix etape visi į olimpiadą atvykę raiteliai atlieka iš anksto numatytą programą. Žokėjai ir žirgai tada vertinami pagal tikslumą, judesių sklandumą ir žirgo bei raitelio darną. Geriausiai pasirodžiusios poros pereina į Grand Prix Special testą, kuriame atliekami sudėtingesni judesiai.

Paskutinis etapas – Grand Prix Freestyle – yra svarbiausias varžybų etapas. Čia jau patys geriausi raiteliai atlieka choreografinį pasirodymą pagal muziką, atskleisdami savo žirgo stiprybes bei savo pačių ir gyvūnų kūrybiškumą. Komisijos dailiojo jojimo rungtyje vertina ir už techniką, ir už kūrybiškumą bei įspūdį. Teisėjai skiria 10 balų už kiekvieną judesį ir bendrą įspūdį už laisvąjį stilių.

Medalius laimi raiteliai(-ės), surinkę(-usios) aukščiausią bendrą balą iš visų etapų, o jei pasitaiko lygiosios, viskas sprendžiama pagal aukščiausią Freestyle įvertinimą. Toks formatas užtikrina, kad ant podiumo žengs tik labiausiai įgudę žokėjai ir talentingi duetai, todėl dailusis jojimas toks įdomus bei nenuspėjamas, o sportininkai prisiriša prie savo gyvūnų. 

Lažybų bendrovės siūlė maždaug 90.00 koeficientą už tai, kad mūsų sportininkė pateks į TOP 3 (~1,11 % tikimybė). Į A grupę patekusi lietuvė per Grand Prix pasirodymą surinko 69,208 balo ir liko 6-a savo grupėje, tad į kitą etapą nepateko. Nors rezultatas gal nebuvo idealus jai pačiai, po pasirodymo J. Vanagaitė-Samuilė išliko pozityvi ir žurnalistams sakė, kad buvo smagu sudalyvauti, tačiau jaudulys gal kiek pakišo koją. Tačiau talentingai ir jojimo bendruomenėje jau žinomai raitelei tai yra pirmoji olimpiada, tad ši patirtis bus labai vertinga ir turbūt leis siekti geresnių rezultatų rimtose varžybose netolimoje ateityje.

Andrius Petrovas – žirgų sporto konkūrų varžybos (nebaigė)

Dar vienas debiutantas – įspūdingą patirtį sporte turintis, 51-erių metų Andrius Petrovas. Jis yra pirmasis Lietuvos atstovas, dalyvavęs konkūrų varžybose olimpiadoje po Lietuvos vėliava. Individual Jumping arba konkūrų varžybos išbando žirgo ir raitelio vikrumą, greitį ir preciziškumą. Kvalifikacija į šias varžybas yra sunki, kaip ir visur kitur, nes raiteliai kvietimą gauna sėkmingai dalyvaudami tarptautinėse varžybose, įskaitant Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) pasaulio čempionatus, kontinentines varžybas ir specialias olimpines atrankos varžybas. 

Konkūrų varžybų sudaro keli etapai, iš kurių kiekvienas vis sudėtingesnis. Pirmasis etapas – atrankos rungtis – kvalifikacija, kurioje visi dalyviai įveikia trasą su nustatytu kliūčių skaičiumi. Jas reikia įveikti be klaidų (už tai skiriamos baudos). Žirgas neturi nuversti kartelių ar atsisakyti šokti. Mažiausiai klaidų padarę bei baudos taškų surinkę raiteliai patenka į finalinį etapą.

Finale raiteliai ir jų žirgai juda po sudėtingesnę trasą, o varžybos tampa dar intensyvesniu greičio ir tikslumo išbandymu. Geriausias rezultatas būna iš tų sportininkų, kurie daro mažiausiai klaidų bei įveikia trasą per trumpiausią laiką. Jei klaidų ir laiko santykis yra vienodas, nugalėtoją lemia individualus jump-off. Jame trasa sutrumpinama, raiteliai varžosi vienas prieš kitą tiesiogiai ir viską tada lems greitis.

Už kliūties nuvertimą arba atsisakymą šokti baudžiama 4 klaidomis, o už leistino laiko viršijimą skiriami papildomi baudos taškai. Mūsų konkūrininkui Andriui Petrovui nepasisekė, nes jo žirgas Linkolns, vos 15-a pasirodymo sekundę atsisakė šokti per kliūtį, tad lietuvio pasirodymas baigėsi labai anksti. 

Nors konkūrų ar dailiojo jojimo varžybos nevyksta taip dažnai, o olimpiada jau baigėsi, žirgų sportą mėgstantiems ar azartiškai į šį sportą žiūrintiems žmonėms nereikėtų nusivilti. Ištisus metus organizuojamos ir įdomios žirgų lenktynės, už kurias nuolat vyksta dideli statymai. Jos vyksta nuolat, tad nepraleiskite progos susipažinti su favoritais bei svarbiausiomis lenktynėmis.