Kada loterija atsirado ir kaip vystėsi Lietuvoje?
Nors pirmosios loterijos datuojamos dar Romos imperijos laikais gerokai prieš Kristų, tačiau pirmųjų loterijų Lietuvos teritorijoje reikėjo palaukti net iki XVIII amžiaus. Dar Lietuvai su Lenkija sudarant Abiejų Tautų Respubliką (ATR), 1768 m. Respublikos Parlamento žemieji rūmai (Seimas) priėmė loterijas organizuoti leidžiantį dekretą taip norėdamas padidinti šalies iždą.
Vėliau visos loterijos šalies teritorijoje atgijo 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. Nustatyta, kad visos loterijos galimos organizuoti ne tik visuomeninėms organizacijoms, bet ir pavieniams asmenims. Tiesa, nustatytas didžiausias įmanomas 7,5 tūkst. litų piniginis prizas, kuris negaliojo tik Tarptautinio Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimo organizuotai loterijai. Tai tuomet buvo didžiausia, net 17,5 tūkst. bilietų išplatindavusi ir penkias loterijos klases turinti loterija, kurios 40 proc. pelno būdavo skiriama organizacijos išlaidoms padengti. Beje, visos loterijos Lietuvoje tuomet būdavo skirtos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, organizuodamos jas visuomeninės organizacijos užsitikrindavo finansavimą.1932 m. vietoje Raudonojo kryžiaus organizuotos loterijos pradėta rengti valstybinė loterija, kurios trečdalis pelno būdavo skiriama minėtai organizacijai, o likusi suma – labdaros ir socialinės globos įstaigoms.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu jau ne visos loterijos užtikrindavo organizacijų finansavimą. Dalis loterijų buvo skirtos remti armijai, aviacijai, laivynui, o kita dalis – užtikrinti, pavyzdžiui, Žurnalistų ir Dailininkų sąjungų reikmes. Dar kitos loterijos papildydavo jau vietos biudžetus. Rengtos ir loterijos, kurių metu būdavo galima laimėti įvairius daiktus – 1970 m. pasirodė tiražinė loterija „Sportloto“, o 1976 m. imta rengti taip pat prie sporto finansavimo prisidėjusi momentinė loterija „Sprint“.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, priimti su loterija susiję teisės aktai (loterijų organizavimo tvarką iki šiol reglamentuoja Loterijų įstatymas), pradėjo steigtis loterijas organizuojančios įmonės. Geriausiai žinoma ir iki šiol veikianti – loterijų organizavimo bendrovė „Olifėja“, kurią dar 1992 m. įsteigė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Iš šios loterijos bendrovės gautos lėšos padeda finansuoti Lietuvos olimpiečių ir paralimpiečių startus.
Visos loterijos Lietuvoje: jų rūšys
Dabar, kaip nurodo Loterijų įstatymas, Lietuvoje galimos organizuoti kone visos loterijos, sutinkamos Vakarų Europoje. Pagal žaidimo pobūdį organizuojamos skaičių, momentinės, klasikinės ir sportinės loterijos, o pagal teritoriją – didžiosios ir mažosios. Didžiųjų loterijų bilietai galimi platinti visos šalies teritorijoje, o mažosios – tik konkrečioje savivaldybės teritorijoje sporto varžybų, kultūros ar kitų viešų renginių metu. Beje, pastaruoju atveju išplatintų bilietų nominalioji vertė negali viršyti 30 tūkst. eurų, o prizinį fondą turi sudaryti bent 50 proc. išplatintų bilietų vertės. Licencijos didžiosioms loterijoms ir visos loterijos Lietuvoje prižiūrimos Lošimų priežiūros tarnybos, tačiau mažąsias loterijas galima rengti su savivaldybės palaiminimu. Beje, 8 proc. nominalios išplatintų bilietų vertės privaloma skirti paramai ir labdarai.
Tobulėjant technologijoms Lietuvoje 2006 m. suorganizuota pirma internetinė ir telefoninė loterija, ilgainiui vis daugiau loterijų persikelia į skaitmeninę erdvę.
Populiariausios loterijos Lietuvoje
Lietuvoje iš populiariausių loterijų galima išskirti jau minėtos „Olifėjos“ iki šiol organizuojamas loterijas „Perlas“, „Kenoloto“ ir „Jėga“.
2011-ais loterijos mėgėjams Lietuvoje pradėta siūlyti išmėginti jėgas tarptautinėje „Vikinglotto“ loterijoje. Visos loterijos šalys – Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Islandija, Estija, Latvija, Slovėnija, Belgija, ir, žinoma, Lietuva. Mūsų tautiečiams ši loterija, kurios metu derinį turi sudaryti 6 pagrindiniai skaičiai ir 1 Vikingo skaičius, atnešė ne vieną džiugią akimirką. Vienam lietuviui ši loterija yra atnešusi net 13 mln. eurų, o kitam – 5,4 mln. eurų prizinius fondus. Lietuvoje ši „Vikinglotto“ transliuojama trečiadieniais 22.35 val. per „Delfi TV“ ir naujienų portale „Delfi“.
2013 m. Lietuvos gyventojai gali dalyvauti ir tarptautinėje iki 120 mln. eurų piniginį fondą siūlančioje loterijoje „Eurojackpot“, kuris vienam šalies gyventojui atnešė net 24 milijonų eurų laimėjimą. Lietuvoje „Eurojackpot“ transliuojamas dukart per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais 19.55 val. per „Delfi TV“ ir naujienų portale „Delfi“.
Populiariausios loterijos Lietuvoje, kurios rodytos per televiziją
Itin didelio populiarumo kone visos loterijos sulaukė televizijoje – Lietuvoje buvo rodyta daugybė loterijų, kurios sutraukdavo didžiules auditorijas ir kurių metu išdalinti nemenki prizai.
„Paskutinis šansas“
Pirmasis loterijos pagrindu nepriklausomos Lietuvos istorijoje sukurtas žaidimas pasirodė 1993 metais. Televizijos žaidimą „Paskutinis šansas“, kuriame dalyviams reikėjo atlikinėti įvairias užduotis, vedė legendinis Vytautas Kernagis, jame pasirodė ne tik laidos talismanas Kostas, bet ir tokie žinomi Lietuvoje veidai kaip Arūnas Valinskas ir aktorė Ilona Balsytė.
„Jėga“ ir „Kenoloto“
„Jėga“ ir „Kenoloto“ loterijos pasirodė dar 1995 metais bei iškart buvo pradėtos transliuoti per televiziją. Įdomu, kad nors ne kartą keitėsi žaidimų dažnis, dekoracijos, filmavimo vietos ir komandos, tačiau nuo pat pirmųjų laidų iki dabar laidas veda legendinė Laima Kybartienė.
Dabar „Kenoloto“ transliuojama „Delfi TV“ ir naujienų portale „Delfi“ tris kartus per dieną 11:55 val., 17:55 val. ir 22:30 val., o „Jėga“ – kartu su vakariniu „Kenoloto“ lošimu.
„Teleloto“ fenomenas
Tačiau turbūt geriausiai žinoma loterijos pagrindu sukurta televizijos viktorina Lietuvoje – dar 1996 m. pradėta rodyti „Teleloto“. Joje iki šiol galima laimėti ne tik piniginius prizus, bet ir įvairius daiktus, o dėl didžiulio piniginio fondo „Teleloto“ greitai tapo viena populiariausių televizijos viktorinų ir labiausiai laukiamų sekmadienio pramogų visoje šalyje.
Pirmasis šios televizijos viktorinos vedėjas ir pirmasis spaudęs ranka laidoje milijonieriumi laidoje tapusiam loterijų entuziastui – Sigutis Jačėnas. O jo šūkis „Skambutis!“ iškritus reikiamam kamuoliukui prisimenamas iki šiol. Kaip yra teigęs pats aktorius ir laidų vedėjas, šis šūkis buvo repetuojamas padedant su laida tuomet dirbusiems Holivudo prodiuseriams. Paskutinę 1999 metų dieną jis vedė ir „Tūkstantmečio TELELOTO žaidimą“.
2000–2006 m. „Teleloto“ vedė Lietuvos diktorius Marijus Žiedas, kuris yra pabrėžęs, kad šiuo laikotarpiu itin pasikeitė studijoje susirinkdavusi auditorija – pirma ji būdavo susikausčiusi ir nedrąsi, o vėliau – kur kas laisvesnė. Nuo 2007 m. „Teleloto“ su pertraukomis veda Jonas Radzevičius. Skaičiuojama, kad per 28 „Teleloto“ gyvavimo metus laidos vedėjai keitėsi 8 kartus. Dabar „Teleloto“ transliuojamas per LNK kanalą sekmadieniais 17.20 val.
„Kas laimės milijoną?“
Pagal užsienio pavyzdį Lietuvoje pritaikyta viktorina „Kas laimės milijoną?“ televizijos ekranuose pasirodė dar 2002 metais. Šį iki 2005 m. rodytą televizijos šou vedė Henrikas Vaitiekūnas, o vėliau jo vietą užėmė Vytautas Kernagis.
Patekti į studiją ir pretenduoti sėsti prie žaidimo stalo galėjo visi loterijos bilietą įsigiję asmenys. Už bilietų pardavimus gautos lėšos buvo kaupiamos į milijono litų dydžio prizinį fondą, kurį galėjo laimėti iš studijoje esančių žmonių išrinktas laimingasis – jis turėjo atsakinėti į palaipsniui vis sunkėjančius klausimus. Tiesa, milijono litų niekas taip ir nelaimėjo, daugiausiai vienas asmuo iš studijos išvyko su 64 tūkst. litų prizu. Tačiau pati viktorina taip įsirėžė į lietuvių atmintį, kad frazės „Skambutis draugui“ ir „Salės pagalba“ tapo lietuviško folkloro dalimi.
„Taip arba Ne“
Taip pat kultiniu daugybėje pasaulio šalių tapęs žaidimas „Taip arba Ne“ 2007 metais pasirodė ir Lietuvoje. Žaidimo studijoje susirinkdavo laimingus momentinius loterijos bilietus nusipirkę ar specialiu numeriu paskambinę asmenys. Iš jų buvo išrenkamas vienas žaidėjas, kovojantis dėl didžiojo žaidimo prizo. Kiti studijoje susirinkę žaidėjai turėdavo spėlioti, kokia suma slepiasi kiekvienam jų priskirtame lagamine, o atspėję daugiausiai galėjo laimėti net 11 tūkst. litų (ši suma, mažėjant lagaminų skaičiui, taip pat mažėdavo). Dėl didžiojo žaidimo prizo kovojantis žaidėjas po to, kai būdavo atidaromi 6 kitų žaidėjų lagaminai, sulaukdavo žaidimo organizatoriaus pasiūlymo už tam tikrą sumą (dažnai ji priklausydavo, kokios sumos slėpdavosi kituose lagaminuose) baigti žaidimą. Tęsiant žaidimą, jis kovodavo dėl savo lagamine esančio piniginio prizo.
Pačioje žaidimo pradžioje buvo žaidžiama su 22 lagaminais, kuriuose galėjo slypėti ir pusė milijono litų (vėliau, žaidžiant su 20 lagaminų, jau – 200 tūkst. litų). Žaidimą tam tikru laikotarpiu vedė tokie šalyje gerai žinomi veidai kaip Vytautas Šapranauskas, Marijonas Mikutavičius ir Sigutis Jačėnas.
Kiti žaidimai
Televizijos ekranuose Lietuvos istorijoje yra buvę ir daugiau įvairių loterijos pagrindu rengtų televizijos šou. Dar 1995 m. gerai žinomas televizijos veidas Andrius Rožickas vedė žaidimą „Milijonierius“. 1998 m. televizijos ekranuose rodytoje viktorinoje „Sekmadienio loto“, kuri buvo organizuota iki pat 2006 m., pasirodė aktorius ir televizijos laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas.
Paminėjimo verta, kad lietuvių aktorius Gediminas Girdvainis vedė Lietuvos aklųjų choro „Vilnius“ organizuotą loteriją „To dar nebuvo“, o surinktos lėšos buvo skirtos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai bei Lietuvos aklųjų chorui „Vilnius“.
Kitame televizijos žaidime „Švarūs pinigai“, kuriame į žaidimą patekę loterijų entuziastai turėjo iš pasirinkto bankomato tiesiog pasiimti pinigus, žiūrovus linksmino charizmatiškasis Vitalijus Cololo.
Sporto statymai
Mobili programėlė
