Gegužės 12 d. vyks Lietuvos prezidento rinkimai 2024, kuriuose šiuo metu planuoja dalyvauti 13 kandidatų. Iš viso pasiskelbusių buvo 14, tačiau Žilvinas Treigys persigalvojo ir pasitraukė iš kovos anksčiau laiko. Kol kas kandidatai nėra tikri, ar galės dalyvauti rinkimuose, nes iki balandžio 12 d. reikia surinkti 20 tūkst. parašų. Kandidatai parašus rinkti gali gyvai arba elektroniniu būdu.
Parašų rinkimas elektroniniu būdu kandidatams sekėsi skirtingai. Šioje vietoje be konkurencijos lyderė buvo Ingrida Šimonytė, kuri 33 tūkst. elektroninių parašų surinko dar tą pačią dieną. Dabartiniam Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai surinkti 20 tūkst. elektroninių parašų prireikė poros savaičių. 20 tūkst. parašų jau surinko ir Dainius Žalimas. Būtent šie trys kandidatai kol kas yra vieninteliai, kurie elektroniniu būdu surinko reikiamą parašų skaičių.
Prasčiausiai elektroninius parašus rinkti sekasi Arūnui Rimkui, jis kol kas turi vos 765 parašus. 10 tūkst. ribą peržengė trys kandidatai – Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus ir vienas iš favoritų Ignas Vėgėlė. Kadangi parašus rinkti gali dar šiek tiek daugiau nei mėnesį, didelė tikimybė, kad už didžiąją dalį kandidatų galėsime balsuoti gegužės 12 dieną.
Lietuvos prezidento rinkimai 2024: pagrindiniai favoritai
Akivaizdu, kad Gitanas Nausėda yra didžiausias favoritas artėjančiuose rinkimuose ir jo neperrinkimas būtų didelė staigmena. Vis tik, laimėti jau pirmajame ture bus labai sunku, kadangi to padaryti nepavyko ir 2019 metais, kai šansai atrodė kur kas didesni. Pagrindiniai kandidatai, galintys mesti iššūkį G. Nausėdai, yra Ingrida Šimonytė ir Ignas Vėgėlė. Nustebinti gali ir Dainius Žalimas, tačiau jis labiau atims balsų iš I. Šimonytės, o pačiam surinkti tiek, kad patektų į antrą turą neturėtų pavykti.
Ignas Vėgėlė šiems rinkimams ruošėsi jau ilgą laiką. Kadangi šiuo metu iš pagrindinių favoritų vienintelis nėra aktyvus politikoje, gali daug laiko skirti kampanijai. Jau kurį laiką vaikšto į įvairias laidas, pasisako pačiais įvairiausiais klausimais ir taip renkasi populiarumą. Pagal surinktą pinigų sumą rinkimų kampanijai, I. Vėgėlė šiuo metu yra trečioje vietoje – sąskaitoje turi 73 tūkst. eurų. Daugiau nei G. Nausėda (47 tūkst.), bet mažiau nei I. Šimonytė (150 tūkst.), o sąrašo viršūnėje rikiuojasi A. Veryga savo rinkimų kampanijai išleidęs net 202 tūkst. eurų.
Vis tik, I. Vėgėlė populiarumu galima suabejoti renkant balsus. Internete už jį kol kas pasirašė tik 14.6 tūkst. žmonių. Balsus jis susirinks ir rinkimuose dalyvaus, bet yra tikimybė, kad jo rinkėjas kažkiek persipina ir su G. Nausėda, kas yra palanku I. Šimonytei. Tiek Igno Vėgėlės, tiek Ingridos Šimonytės šansus lažybų bendrovės šiuo metu vertina apylygiai ir abejiems duoda 5,00 – 6,00 koeficientą. Nei vienas iš jų antrajame ture prieš G. Nausėdą pranašumo neturėtų, todėl žvelgiant iš lažybų pusės, geriausias statymas Lietuvos prezidento rinkimuose yra tai, jog bus antras turas, į kurį daugiausiai šansų patekti turi I. Šimonytė ir G. Nausėda.
Lietuvos prezidento rinkimų kandidatai
Kandidatus į Lietuvos prezidento rinkimuose galima skirstyti į kelias lentynas – ryškūs autsaideriai, kelių procentų kandidatai, pagrindiniai kandidatai patekti į antrą turą ir Gitanas Nausėda. Akivaizdu, kad dabartinis prezidentas turi didžiausius šansus būti vėl išrinktas prezidentu – šiuo metu lažybų bendrovės už G. Nausėdos pergalę duoda 1,10 arba mažesnį koeficientą. Nors G. Nausėda laikomas ryškiu favoritu, daugiau klausimų kelia ar bus antras turas ir kas mes didžiausią iššūkį. Žemiau pateikiame visus dabartinius kandidatus, su kuriais galite susipažinti iš arčiau.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Dabartinis Lietuvos prezidentas nepriklauso jokiai partijai ir save išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau jau susilaukė LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Lietuvos regionų partijos palaikymo. Nuo 2008 m. iki 2018 m. dirbo SEB banke vyriausiu ekonomistu. Dabar siekia būti perrinktas prezidentu, kas reikštų, jog Gitanas Nausėda Lietuvos prezidentu būtų iki 2029 m. iš viso dešimt metų iš eilės.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė gimė 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje. Lietuvos prezidente sieks tapti antrą kartą iš eilės – 2019 m. antrajame ture nepasipriešino prieš dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Į prezidento rinkimus I. Šimonytė eina kaip TS-LKD (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) kandidatė. Jai palaikymą šiuo metu išreiškusi ši vienintelė partija. 2009-12 m. buvo Lietuvos finansų ministrė, nuo 2016 m. yra Seimo narė, o nuo 2020 m. ministrė pirmininkė. I. Šimonytė yra viena iš pagrindinių kandidačių ir vėl patekti į antrą turą.
Ignas Vėgėlė
Ignas Vėgėlė gimė 1975 m. liepos 22 d. Vilniuje. Į Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau jau susilaukė trejų partijų palaikymo – LKDP (Lietuvos krikščionys demokratai), Krikščionių sąjunga bei Laisvė ir teisingumas. I. Vėgėlė patirties politikoje neturi, visą laiką dirbo advokatu, 2014-22 m. buvo advokatų tarybos pirmininkas.
Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga gimė 1976 m. rugpjūčio 8 d. Užventyje, Kelmės rajone. Į Lietuvos prezidento rinkimus eina kaip LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) kandidatas. Seimo nariu dirba nuo 2016 m. iki dabar. 2019-20 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Šiuose rinkimuose daug šansų neturi, tačiau keletą procentų tikrai susirinks. Tuo pačiu pasidarys reklamą prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Dainius Žalimas
Dainius Žalimas gimė 1973 m. gegužės 22 d. Vilniuje. Į prezidento rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau iš karto susilaukė Laisvės partijos palaikymo. Politikoje kol kas nedirbęs, nuo 2014 iki 2021 m. buvo Konstitucinio Teismo pirmininkas. Šansai prezidento rinkimuose sunkiai prognozuojami – gali pasirodyti geriau nei A. Veryga, tačiau ar užteks balsų aplenkti I. Šimonytę ar I. Vėgėlę ir patekti į antrą turą – sunkiai abejotina.
Eduardas Vaitkus
Eduardas Vaitkus gimė 1956 m. spalio 3 d. Kaune. Į prezidento rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, visą karjerą praleidęs medicinoje, tačiau turintis ir nedidelę politinę patirtį. 2005-06 m. buvo sveikatos apsaugos ministro patarėjas. Nuo 2002 m. iki dabar yra Kauno medicinos universiteto profesorius.
Giedrimas Jeglinskas
Gedrimas Jeglinskas gimė 1979 m. balandžio 22 d. Kaune ir po Remigijaus Žemaitaičio yra antras jauniausias kandidatas. Į rinkimus eina kaip Demokratų sąjunga – „Vardan Lietuvos“ partijos kandidatas. 2014-2019 buvo krašo apsaugos viceministru, o 2019-22 m. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju.
Valdas Tutkus
Valdas Tutkus gimė 1960 m. gruodžio 27 d. Vilniuje. Į Lietuvos prezidento rinkimus eina kaip partijos „Kartu su Vyčiu“ kandidatas. Politinės patirties neturi, 2004-09 m. buvo Lietuvos kariuomenės vadas. 2022 m. buvo Lietuvos regionų partijos narys, kandidatavo į Vilniaus merus.
Zenonas Andrulėnas
Zenonas Andrulėnas gimė 1967 m. rugsėjo 14 d. Andrulėnuose, Molėtų rajone. Į rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas. Išsiskirianti patirtis – 2020 m. buvo TTS kandidatas į seimą, daugiau politinėje karjeroje patirties neturi.
Andrius Mazuronis
Andrius Mazuronis gimė 1979 m. liepos 13 d. Šiauliuose. Į rinkimus eina kaip Darbo partijos kandidatas. Politinė karjera nėra trumpa – nuo 2008 m. seimo narys, nuo 2020 m. iki dabar Seimo pirmininko pavaduotojas.
Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis gimė 1982 m. gegužės 30 d. Šilutėje. Tai pats jauniausias šių metų kandidatas, o į rinkimus eina kaip Nemuno aušra partijos narys. Politikoje jau ilgus metus – nuo 2009 m. yra Seimo narys. 2018-19 m. buvo Seimo vicepirmininkas.
Arūnas Rimkus
Arūnas Rimkus gimė 1960 m. kovo 30 d. Jonavoje, į Lietuvos prezidento rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, kol kas nesusilaukė ir jokios partijos palaikymo. Profesinėje karjeroje dirba psichiatru Šiaulių ligoninėje. 2000-04 ir 2007 m. buvo Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu.
Gintautas Kniukšta
Gintautas Kniukšta gimė 1960 m. spalio 24 d. Rudaičiuose, Klaipėdos rajone. Į rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, kol kas neturi ir jokios partijos palaikymo. Politinė karjera nebuvo ilga, tačiau šiek tiek politikoje dalyvavęs – 2000-04 m. buvo Seimo nariu. Šiuo metu yra savaitraščio „ŠIANDIEN“ vyriausias redaktorius.
Sporto statymai
Mobili programėlė
