Paryžiaus paralimpinės žaidynės, kurios vyko nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos, buvo jau 17-osios vasaros paralimpinės žaidynės. Iš viso dėl 549 medalių komplektų 22 sporto šakose rungėsi virš 4,4 tūkst. atletų.
Daugiausiai medalių susižėrė Kinijos paraatletai – net 220: 94 aukso, 76 sidabro ir 50 bronzos. Labiausiai išsiskyrė šios šalies plaukikė Yuyan Jiang, kuri iškovojo net 7 aukso medalius.
Plaukikas Jincheng Guo pridėjo dar 6 medalius (4 aukso ir 2 sidabro). Dar po 5 medalius iškovojo plaukikė Dong lu (4 aukso ir 1 sidabro), fechtuotoja Haiyan GU (3 aukso, po 1 sidabro ir bronzos) ir plaukikas Lichao Wang (2 aukso ir 3 sidabro).
Kitos šalys apdovanojimų skaičiumi gerokai atsiliko nuo lyderės. Didžiosios Britanijos paraatletai pasidabino 124 apdovanojimais (49 aukso, 44 sidabro ir 31 bronzos), JAV – 105 (36 aukso, 42 sidabro ir 27 bronzos), Nyderlandų – 56 (27 aukso, 17 sidabro ir 12 bronzos). Tiesa, nors už pastarąją paralimpinę delegaciją surinko daugiau medalių (89), žemiau apdovanojimų lentelėje atsidūrė Brazilijos delegacija. Taip nutiko, nes pirma skaičiuojami aukščiausios prabos medaliai, kurių brazilai iškovojo dviem mažiau – 25. Šalies delegacijos medalių taupyklėje – dar 15 sidabro ir 32 bronzos apdovanojimai.
Įdomu, kad Paryžiaus parolimpinių žaidynių medaliuose įkomponuota po originalios geležies gabalą iš Eifelio bokšto ir užrašai Brailio raštu. Medaliuose norėta susieti sportą su prancūzų kultūros paveldu.
Lietuvai žaidynėse atstovavo 9 atletai, iš kurių tik vienas pasidabino medaliu. Tiesa, nemažai atletų buvo ir visai šalia prizininkų trejetuko. Tuo metu kitos Baltijos šalys išvis liko tuščiomis.
Lietuvių dalyvavimo paralimpinėse žaidynėse istorija
Rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis vykusios paralimpinės žaidynės Lietuvai buvo dešimtosios po valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Pirmąkart paraatletai, kurie atstovauja Lietuvai, paralimpinėse žaidynėse varžėsi dar 1992 metais. Tuomet iš Barselonoje ir Madride, Ispanijoje, vykusio renginio mūsiškiai parsivežė 7 medalius. Čia išsiskyrė lengvaatletė Sigita Markevičienė, kuri laimėjo net tris sidabro (800 m, 1500 m ir 3000 bėgimo rungtyse) ir vieną bronzos medalį (400 m bėgimo rungtyje).
1996 metų vasaros paralimpinėse žaidynėse Atlantoje, JAV, mūsų šalies sportininkai iškovojo net 11 medalių. 2000 metais Sidnėjuje, Australijoje, iškovoti trys medalių komplektai, o 2004 metais Atėnuose, Graikijoje, net 7. Vėliau apdovanojimų parvežta vis mažiau: 2008 metais Pekine (Kinija) – vos 2, 2012 metais iš Londono (Didžioji Britanija) buvo sugrįžta tuščiomis, 2016 metais Rio de Žaneire ir 2021 metais Tokijuje (Japonija) – po 3 medalių komplektus.
Iš viso per 10 paralimpinių žaidynių iškovoti net 36 medalių komplektai – 6 aukso, 12 sidabro ir 18 bronzos.Tai geriausias pasiekimas tarp Baltijos šalių: Latvijai atstovaujantys paraatletai savo sąskaitoje turi 20 medalių (5 aukso, 7 sidabro ir 8 bronzos), o Estijos paraatletai – 19 (4 aukso, 8 sidabro, 7 bronzos).
Lietuvių pasirodymai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse
Pirmoji šiemet Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse startavo plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė, kuriai kartu su lengvaatlečiu Donatu Dundziu buvo patikėta garbė atidarymo ceremonijos metu nešti Lietuvos trispalvę. Vos 18 metų sulaukusi mūsų šalies plaukikė į „La Defense“ arenos baseiną nėrė dviejose skirtingose rungtyse. Pirmąja moterimi plaukike iš Lietuvos paralimpinėse žaidynėse tapusi mergina rungėsi 200 m kompleksiniu būdu rungtyje SM6 negalios klasėje. Ji sėkmingai pasirodė atrankoje, o finale liko aštunta iš aštuonių dalyvių. Vėliau jauniausia Lietuvos delegacijos narė varžėsi 100 m nugara (S6 klasė) rungtyje, tačiau iš 12 dalyvių liko vos 10 vietoje.
Kita žaidynių debiutantė – vyriausia paralimpinės delegacijos narė. 50-metė šaulė Raimeda Bučinskytė taiklumą išmėgino šaudymo į taikinius iš 10 metrų atstumo pneumatiniu pistoletu rungtyje. Deja, pirmas blynas prisvilo – judėjimo negalią turinti paraatletė atrankoje užėmė 15 vietą ir į finalą nepateko, o vėliau buvo diskvalifikuota – jos pistoletas neatitiko normatyvų.
Vienas pirmųjų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse iš Lietuvos paraatletų startavo ir 32-ejų D. Dundzys. Savo pagrindinėje sporto šakoje – rutulio stūmime F37 negalios klasėje – geriausiu mėginimu lengvaatletis užfiksavo 13,63 m rezultatą ir finale užėmė 7 vietą. Prieš trejus metus Tokijuje jam sekėsi kiek geriau – tuomet rutulį jis nustūmė 13,87 m ir galutinėje įskaitoje liko šeštas. Auksas atiteko net 16,37 m rezultatą užfiksavusiam uzbekui Kudratillokhonui Marufchujajevui.
Šis Lietuvos paraatletas startavo ir disko metimo rungtyje F37 negalios klasėse. Ketvirtuoju mėginimu daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas užfiksavo geriausią savo sezono rezultatą (44,45 m) ir užsitikrino 10 vietą. Auksu džiaugėsi Uzbekistano atstovas Tolibboy Yuldashevas, kuris pasiekė net 57,28 m rezultatą.
Jėgas daugiau nei 80 tūkst. vietų „Stade de France“ stadione išmėgino ir kiti lengvaatlečiai. 28-erių regėjimo negalią turinti Oksana Dobrovolskaja, kaip ir D. Dundzys, varžėsi disko metimo sektoriuje. F11 negalios klasėje rungtyniaujanti mergina buvo arti medalio – geriausiu bandymu diską nusviedė 34,49 metro, kurį laiką laikėsi trečioje vietoje, tačiau galiausiai varžybas baigė būdama penkta.
Rutulio stūmimo rungtyje jėgas išmėgino ir 32-ejų judėjimo negalią turintis bei F46 negalios klasėje besivaržantis Andrius Skuja. Geriausiu trečiuoju bandymu paraatletas rutulį nustūmė 14,96 m, pagerino geriausią sezono rezultatą, bet to pakako užimti tik šeštą vietą. Tiesa, jis viena vieta pagerino Tokijuje pasiektą rezultatą. Čempionu šioje rungtyje tapo 16,38 metro rutulį nustūmęs kanadietis Gregas Stewartas.
Rutulio stumimo rungtyje jėgas išmėgino ir paralimpinių žaidynių debiutantė Eivydė Vainauskaitė. 20-metė regėjimo negalią turinti ir F46 negalios klasėje besivaržanti mergina geriausiu trečiuoju bandymu rutulį nustūmė 9,33 metro ir užėmė pirmą vietą. Aukso medaliu džiaugėsi net 14,06 m įrankį nustūmusi ir pasaulio rekordą pasiekusi amerikietė Noelle Malkamaki.
Paskutinė iš lietuvių Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse startavo 33-ejų regėjimo negalią turinti maratonininkė Aušra Garunkšnytė (T12 negalios klasė). Žaidynėse debiutavusi paraatletė distanciją kartu su vedliu Linu Mikalainiu įveikė per 3 val. 18 min. 41 sek. ir finišo tiesiąją kirto 8-toje vietoje. Tačiau vėliau, diskvalifikavus dvi sportininkes, lietuvių duetas pakilo į 6 vietą. Olimpine čempione tapo marokietė Fatima Ezzahra El Idrissi, kuri distanciją įveikė per 2 val. 48 min. 36 sek. ir pasiekė naują pasaulio rekordą.
Skirtingi prizininkų pasirodymai
Lemtingu Lietuvos delegacijai tapo dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio pasirodymas – regėjimo negalią turintis 30-metis varžėsi J2 negalios klasėje svorio kategorijoje iki 73 kg. Pirmoje dvikovoje jis po pratęsimo nugalėjo pietų korėjietį Donghooną Kimą, tačiau antrojoje suklupo prieš kitą Azijos atstovą, vėliau paralimpiniu čempionu tapusį japoną Yujiriu Seto. Tuo metu bronziniame finale O. Bareikis stojo į dvikovą prieš tribūnų numylėtinį prancūzą Nathaną Petitą.
Papildomos įtampos pridėjo, kad šio prancūzo prieš bronzinį finalą lietuvis dar nei karto nebuvo įveikęs. Gaudžiančios „Champ de Mars“ tribūnos pridėjo jėgų prancūzui, tačiau visas jėgas ant tatamio sukaupęs lietuvis galiausiai jas nutildė, nugalėjo 1:0 ir antrąkart iš eilės pasipuošė paralimpine bronza. Tokijo paralimpinėse žaidynėse iškovotą apdovanojimą tuomet jis paskyrė pirmajam sūnui, o antrąjį, iškovotą Paryžiuje, užkabino antrajai savo atžalai.
Kitas Tokijo paralimpinių žaidynių bronzos medalininkas – 25-erių regėjimo negalią ir S11 negalios klasėje besivaržantis Edgaras Matakas į paralimpinį baseiną šoko dukart. Vienąkart dalyvavo 50 metrų plaukimo laisvu stiliumi rungtyje S11 klasėse. Jos finale distanciją įveikė per 26,68 sek. ir užėmė 6 vietą. Daug geriau sekėsi 100 m plaukimo krūtine finale (S11 klasė), kuriame iškovota ketvirtoji vieta, o iki dar vieno bronzinio medalio trūko vos kiek daugiau nei dviejų sekundžių. Tiesa, po varžybų paraatletas teigė, kad nėra nusivylęs ir dabar labiausiai laukia savo vestuvių.