Paryžiaus olimpinėse žaidynėse imtynės vyko rugpjūčio 5- 11 d. ir žiūrovai galėjo stebėti varžybas unikalioje vietoje – šalia Eifelio bokšto esančioje Grand Palais Éphémère arenoje. Iš viso buvo surengti aštuoniolika (18) turnyrų šešiose (6) skirtingose vyrų/moterų įvairaus svorio kategorijose, per kuriuos geriausi planetos atletai tarpusavyje išsidalijo net 72 medalius (bronzos medaliais apdovanojami du atletai).
Varžybose netrūko unikalių mačų ir išskirtinių momentų, o šioje sporto disciplinoje geriausiai pasirodė Japonijos nacionalinė imtynių delegacija. Paryžiuje savo jėgas išbandė ir trys Lietuvos imtynininkai: Mindaugas Venckaitis, Gabija Dilytė ir jau prasidėjus olimpiadai prisijungęs Mantas Knystautas. Tiesa, pasiekti ženklesnių pergalių ar rezultatų mūsų tautiečiams olimpiadoje, deja, nepavyko.
Per šešias dienas Paryžiuje kiekvienoje svorio kategorijoje startavo šešiolika imtynininkų: rungtys vyko vienas prieš vieną principu ir pagal vieno varžovo pašalinimo sistemą, kai imtynininkas iškrenta po pralaimėjimo. Pralaimėjęs kažkurio etapo finale, sportininkas turėjo papildomą galimybę dalyvauti paguodos (repechage) varžybose dėl bronzos medalio. Abiejose pusfinaliuose pralaimėję kovotojai automatiškai kovojo su paguodos (repechage) etapo nugalėtojais dėl dviejų bronzos medalių. Dėl aukso ir sidabro medalių kaip įprastai varžėsi du finalą pasiekę sportininkai.
Legendinė kubiečio Lopezo karjera, imtynininkų pasirodymai ir medalių rikiuotė
Geriausius pasirodymus 2024 m Paryžiaus olimpiadoje surengė imtyninkų delegacijos iš Irano, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos (išsiskyrė moterys imtynininkės). Labiausiai išskirti žinoma reikia Japoniją, nes japonų imtynininkai iš viso iškovojo medalius net 44.44% visose imtynių varžybose.
Legendinis visų laikų Kubos imtynininkas Miljain Lopez įsirašė į olimpinę istoriją kaip vienintelis atletas, kuriam toje pačioje rungtyje pavyko laimėti visus penkis aukso medalius. Kubiečio reziumė tikrai įspūdingas, nes sportininkas iškovojo 1-ąją vietą net penkiose olimpiadose iš eilės: Pekine 2008 m., Londone 2012 m, Rio 2016 m., Tokijuje 2020 m. (dėl pandemijos startas 2021 m.) ir 2024 m. Paryžiuje. Laimėjęs paskutinį savo medalį graikų-romėnų 130 kg svorio kategorijoje, 41-erių kubietis simboliškai nusiavė savo sportinius batus ir juos paliko ant Paryžiaus kilimo, tokiu būdu paskelbdamas ir apie savo pasitraukimą iš profesionalaus imtynių sporto.
Rugpjūčio 9 d. istorinę pergalę ir aukso medalį savo šaliai padovanojo 31-erių Magomed Ramazanov iš Bulgarijos. Laisvųjų imtynių 86 kg svorio kategorijos finale bulgaras rezultatu 7-1 netikėtai įveikė daugkartinį imtynių pasaulio čempioną Hassan Yazdani iš Irano. Iki olimpinio triumfo bulgaras bendrame savo svorio kategorijos reitinge pasaulyje užėmė vos 13-ą vietą, o pagal įvairias lažybų bendroves, bulgarui nebuvo prognozuojamas net patekimas į TOP-5.
Per šešias dienas trukusias imtynių varžybas, bendroje įskaitoje geriausiai pasirodė Japonija. Gilias imtynių tradicijas ir meilę šiam sportui puoselėjanti Japonija Paryžiuje iš viso laimėjo net 11 medalių (8 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos). Antrąją vietą užėmė Iranas (8 medaliai), o JAV nacionalinė rinktinė liko trečia (7 medaliai). Tekančios šalies atstovai ypač dominavo moterų lengvojo ir vidutinio svorio kategorijose (daugiau nei pusė visų apdovanojimų): bendrai japonės imtynininkės 50-76 kg svorio kategorijose iš viso iškovojo net 6 medalius (4 aukso ir 2 bronzos).
Bendrosios imtynių taisyklės išsamiai
Koviniame imtynių sporte, skirtingai nei kitose kovų sporte, kovojama tik nuogomis rankomis ir nėra tokių veiksmų kaip smūgiai priešininkui, dusinimas ar spyrių naudojimas. Ant devynių metrų skersmens kilimo du imtynininkai stoja vienas prieš kitą ir jų pagrindinis tikslas – bent trumpam prispausti priešininko pečius prie kilimo. Jei kažkuris imtynininkas įgyja 10 taškų pranašumą (laisvosiose imtynėse) ar 8 taškų pranašumą (graikų-romėnų imtynėse), kova baigiasi technine pergale (kitaip tariant, priešininkas galutinai paguldomas ant menčių).
Bendra informaciją apie moterų/vyrų svorio kategorijas ir taškų sistemą:
Moterų laisvas stilius | Vyrų laisvas stilius | Vyrų graikų-romėnų laisvas stilius |
50 kg 53 kg 57 kg 62 kg 68 kg 76 kg | 57 kg 65 kg 74 kg 86 kg 97 kg 125 kg | 60 kg 67 kg 77 kg 87 kg 97 kg 130 kg |
Olimpinėse žaidynėse imtynių varžybos yra griežtai reglamentuotos laiko atžvilgiu:
- Graikų-romėnų ir laisvųjų imtynės. Rungtyse kovos trukmė yra 6 minutės: du raundai po 3 minutes ir 30 sekundžių pertrauka tarp raundų. Graikų-romėnų imtynėse kontaktą su varžovu reikia išlaikyti viso mačo metu, griežtai draudžiama laikyti priešininką ir griebti žemiau juosmens.
- Moterų laisvųjų imtynės. Rungtyse kovos trukmė taip pat yra 6 minutės: du raundai po 3 minutes ir 30 sekundžių pertrauka tarp raundų. Laisvose imtynėse leidžiama atlikti veiksmus visame kūne ir suteikiama daugiau laisvės, nes galima atakuoti varžovo klubus, kojas ir pėdas. Be to, imtynininkai gali paleisti priešininką ir vėl užmegzti kontaktą, kad galėtų užbaigti atitinkamą judesį.
Imtynėse populiariausias būdas laimėti – surinkti atitinkamą taškų skaičius. Imtynininkai gali pelnyti taškus atlikdami įvairius teisėtus veiksmus: atlikdami veiksmingus nuvertimus ir pervertimus arba manevruodami taip, kad priešininkas kelioms sekundėms atsidurtų nugara į kilimą. Trijų teisėjų komisija skiria nuo vieno (1) iki penkių (5) techninių taškų, priklausomai nuo panaudoto veiksmo ir rezultato. Apačioje pateikiame pavyzdžius pagal skiriamus taškus:
1 techninis taškas:
- Imtynininkui, kurio varžovas išeina į apsauginę zoną visa pėda (stovint) ir neįvykdęs jokio veiksmo.
- Imtynininkui, kai pasyvus varžovas nesugeba pelnyti taškų per 30 sekundžių aktyvumo laikotarpį (laisvosiose imtynėse). Pasyvumas per 30 sekundžių laikotarpį traktuojamas kaip bauda.
2 techniniai taškai:
- Imtynininkui, kuris blokuoja varžovą vykdant laikymą stovint, pavojingoje padėtyje.
- Imtynininkui, kuris parverčia savo oponentą ant nugaros.
4 techniniai taškai:
- Imtynininkui, atliekančiam veiksmą stovint ir kai varžovas įvedamas į pavojingą padėtį.
- Už bet kokį varžovo metimą, atliekamą iš stovimos arba parterio (padėtis imtynėse, kai imtynininkai guli ar klūpo ant kilimo) padėties, kai varžovas visiškai pakeliamas nuo žemės ir nusileidžia ant krūtinės ar ištiestų rankų. Gynyboje stovintis imtynininkas turi suktis bet kuria kryptimi, esant mažai amplitudei (varžovo kūno metimo kampui).
5 techniniai taškai:
- Už visus didelio amplitudės metimus, kurie atliekami stovint ir kurie stipriai komplikuoja gynyboje stovinčio imtynininko tiesioginę padėti.
- Imtynininkui esant parterio („par terre“) padėtyje ir kai varžovas visiškai pakeliamas nuo žemės bei metamas didelio amplitudės (varžovo kūno metimo kampą) metimu.
Visi taškai bendrai sumuojasi pagal dviejų raundų rezultatus, nebent kažkuris iš sportininkų priverčia varžovą pečiais paliesti kilimą, laimi technine pergale (taškų persvara) arba kova nutraukiama dėl traumos/diskvalifikacijos. Jei po dviejų raundų abu imtynininkai turi vienodai taškų, nugalėtojas nusprendžiamas remiantis šiais kriterijais, pagal eiliškumą:
- Daugiau atliktų laikymų.
- Mažesnis klaidų skaičių.
- Mažiausiai pelnyta techninių taškų (laisvosiose imtynėse).
- Paskutinis veiksmas (graikų-romėnų imtynėse).
Ar buvo galima lažintis už olimpines imtynes?
Įvairūs viso pasaulio lažybininkai aktyviai siūlė lažintis už šią sporto discipliną, nors įprastai imtynėse yra keletas pagrindinių favoritų pasidabinti medaliais. Pvz.: Paryžiuje 86 kg svorio kategorijos vyrų laisvosiose imtynėse, kur lažybininkai lygiaverčiai (pakankamai retas atvejis bet kuriame sporte) laikė abiejų favoritų šansus laimėti. Už Irano atstovo Hassan Yazdani ir amerikiečio Aaron Brooks pergalę Paryžiuje buvo siūlomas 1.85 koeficientas ir net 54.05% tikimybė laimėti. Neįtikėtina, tačiau čia triumfavo vos 13-ą vietą pasaulio reitinge užimantis bulgaras Magomed Ramazanov.