Dabar kiekvienose olimpinėse žaidynėse iš mūsų lengvaatlečių tikimės gerų rezultatų. Tačiau kokie vyrai ir moterys iš Lietuvos yra geriausiai pasirodę didžiausiuose, kas 4 metus vykstančiuose sporto festivaliuose? Būtent tai ir apžvelgsime šiame straipsnyje bei prisiminsime, kas ir kur laimėjo medalius ar įsirašė į istoriją būtent lengvosios atletikos maniežuose.
Situacija iki II pasaulinio karo – nykoka
Lietuva nepriklausoma tapo tik 1918 metais. Tačiau tada olimpinės žaidynės dar tebuvo naujas, augantis reiškinys ir į 1924 m. vykusias žaidynes tame pačiame Paryžiuje, kur jos bus po 100 metų, siuntėme tik du dviratininkus ir vyrų futbolo rinktinę. Abu dviratininkai dėl mechaninių problemų lenktynių nebaigė, o futbolininkai triuškinamai pralaimėjo Šveicarijai 9:0 ir iškrito iš tolesnės kovos. Tiesa, Šveicarija po to laimės sidabrą. Na, o lengvaatlečių ten nebuvo.
Sekančiose, 1928 m. žaidynėse jau vyko gausesnė, 12 sportininkų delegacija. Lengvaatlečių ten buvo 5. Haris Šveminas bėgo 100 ir 200 m distancijas, Julius Petraitis – 5000 m, Adolfas Akelaitis šoko į aukštį, Viktoras Ražaitis metė ietį, o pirmoji lengvaatletė moteris Paulina Radziulytė bėgo 800 metrų distanciją. Deja, nė vienas nepretendavo į medalius.
Vėliau, 1936 m. žaidynėse Berlyne, Nacių Vokietijoje Lietuva nedalyvavo dėl prastų diplomatinių santykių, kurie pakriko po vadinamojo Kauno proceso. Na, o sekančios žaidynės net neįvyko dėl II pasaulinio karo. Vėliau, nuo 1952 m., Lietuvos lengvaatlečiai varžėsi tik jau kaip SSRS delegacijos dalis. Tai tęsėsi iki pat 1992 m., kai dalyvavome atkūrę nepriklausomybę.
Laikotarpis tarp 1952m. iki 1988m.
Sovietmečiu, kol Lietuva buvo okupuota, sportas buvo viena iš tų nedaugelio sričių, kuri leido neužmiršti valstybingumo ir pasidžiaugti lietuvių pasirodymais. Lengvaatlečiai buvo svarbi sporto delegacijos dalis ir ne tik solidžiai pasirodydavo, bet net ir laimėdavo medalius.
1956 m. Melburnas
Šios žaidynės buvo labai seniai ir dar dėl to, kad varžėmės po okupantės SSRS vėliava, daug kas pamiršta įspūdingus pasiekimus.
Čia pirmasis Lietuvos lengvaatletis – Antanas Mikėnas (1924-1994) laimėjo medalį.
Antanas Mikėnas yra iš Ramygalos kilęs sportininkas, kuris laimėjo sidabrą sportinio 20 km ėjimo rungtyje. Įdomu tai, kad visus medalius laimėjo SSRS sportininkai, o nuo pirmoje vietoje likusio Leonido Spirino mūsiškis atsiliko 36 sekundėmis. Apie jo istoriją net galite pažiūrėti
Tose pačiose žaidynėse varžėsi ir bėgikas bei slidininkas Jonas Pipynė. Jis bėgo 1500 m ir nors liko 20-as, paminėjimo tikrai vertas, nes buvo ir mūsų šalies slidinėjimo čempionas.
1960 m. Roma
Netoli Marijampolės gimusi Birutė Kalėdienė yra dar viena Lietuvos medalininkė ir vienintelė apskritai iš Lietuvos kilusi lengvaatletė, dalyvavusi Romoje vykusiose žaidynėse. Ji buvo ieties metikė ir 1960 m. žaidynėse ietį nusviedė 53,45 m bei kabinosi bronzos medalį. Po ketverių metų, 1964 m. Tokijuje legendinė B. Kalėdienė liko per plauką nuo medalio, 4-a.
Kurį laiką jai priklausė ir pasaulio rekordas šioje srityje, kai 1958-10-30 d., Tbilisyje ji įrankį švystelėjo 57 m 49 cm. Per 50-mečio rekordo sukaktį, Lietuvos paštas net išleido proginį pašto voką rekordui paminėti. Tai – įspūdinga atletė, verta paminėjimo.
1964 m. Tokijas
Šiose žaidynėse medalių nepelnėme, bet Adolfas Aleksejūnas atrankos bėgime pagerino tuometinį savo rungties (3000 m kliūtinis bėgimas) olimpinį rekordą – 8:31.80.
Kartu su juo, iš Lietuvos buvo dar keturi lengvaatlečiai.
1972 m. Miunchenas
Miuncheno žaidynės į istoriją įėjo ne dėl tų priežasčių, dėl kurių norėjo organizatoriai ar patys sportininkai. Visgi, Lietuvos žmonės galėjo džiaugtis, kad dar viena mūsų šalies lengvaatletė kabinosi medalį. Šįkart – vėl sidabras, kurį iškovojo vidutinių distancijų bėgikė Nijolė Sabaitė. Savo atrankiniame bėgime bei pusfinalyje irgi greičiausia buvusi Nijolė Sabaitė išbėgo iš 2 minučių ir tik 0,1 sekundės pralaimėjo olimpinį rekordą pagerinusiai Vakarų Vokietijos bėgikei Hildegard Falck.
Šiame vaizdo įraše, maždaug nuo 2:04 galite matyti moterų 800 m bėgimo finalo ištrauką. Nijolė Sabaitė bėga su #358 numeriu.
Net praėjus 50+ metų ir patobulėjus technologijoms bei treniravimuisi, N. Sabaitės laikas atrodo solidus. Tikimės, kad dabar 800 m distanciją bėganti Gabija Galvydytė pakartos Nijolės sėkmę.
1980 m. Maskva
Šias žaidynes boikotavo „organizatoriams priešiški vakarų atstovai“. Na, bet tarp 1976 ir 1984 m. žaidynių boikotų buvo daug. Į renginį Maskvoje neatvyko sportininkai iš: JAV, Kanados, Argentinos, Turkijos, Vakarų Vokietijos, Norvegijos, Kinijos, Maroko, Irano, Pakistano bei dar 50+ valstybių… Vėliau, sekančias 1984 m. žaidynes Los Andžele jau boikotuos pati SSRS.
Dėl to SSRS delegacijai buvo neblogi šansai pasirodyti. Estafečių bėgime 4×400 m pirmąjį aukso medalį kaip Lietuvos lengvaatletis, kabinosi Remigijus Valiulis. SSRS vyrų rinktinė distanciją nubėgo per 3:01.08. Finale lietuvis bėgo 3-ias iš 4.
1988 m. Seulas
Paskutinės žaidynės po SSRS vėliava buvo sėkmingos ne tik visiems lietuviams, bet ir mūsų lengvaatlečiams. Iš Seulo maniežo parsivežti net du sidabrai. Pagarbos verta ir Ašchabade gimusi Lietuvos septynkovininkė, po to dar dukart jau nepriklausomą Lietuvą olimpiadose atstovavusi Remigija Nazarovienė. Jai Seule buvo sėkmingiausios žaidynės – iškovota 5-a vieta.
Laimutė Balkauskaitė – įspūdingo lygio sportininkė, laimėjusi sidabrą 1988 m. Seule, 1500 m bėgimo rungtyje. Tuo metu laimėti kažką daugiau buvo tiesiog neįmanoma, nes šiame sporte tiesiog dominavo rumunė Paula Ivan. Ji tada distanciją nubėgo per 3:53.96 ir bėgimą laimėjo beveik 6,3 sekundės persvara. Antra atbėgusi mūsiškė L. Baikauskaitė spurtavo paskutinėje tiesiojoje bei finišavo per 4:00.24. Įdomu tai, kad sidabras iškovotas milimetrais. Trečioje vietoje likusi sportininkė atsiliko tik 6 šimtosiomis sekundės dalimis, o tarp 2 ir 6-os vietų buvo vos 0,72 s skirtumas. Savo asmeninį rekordą P. Ivan tada pagerino net 3 sekundėmis, o jos olimpinis rekordas išsilaikė net 32 metus, kol jį pagerino naujoji sporto legenda – Kenijos bėgikė Faith Kipyegon.
Nors Romą Ubartą šiame sąraše dar paminėsime, į Lietuvos sporto padangę šis 203 cm ūgio atletas pakilo būtent per 1988 m. Seulo žaidynes. Net ir šalia pasaulio rekordininko, tuomet geriausiu pasaulyje laikyto, Rytų Vokietiją atstovavusio Jurgeno Schulto, mūsiškis atrodė labai solidžiai. Rekordininkas jau pirmu metimu nusviedė diską 68,82 m ir pasiekė olimpinį rekordą bei kaip ir užsitikrino auksą. Tačiau mūsiškiui nebuvo lengva. Pirmi trys metimai krito už 66 m atžymos, tačiau priešpaskutiniu bandymu jį iš antros vietos išstūmė Vakarų Vokietijos metikas Rolfas Danenbergas, įrankį nusviedęs 67,38 m. Romui Ubartui reikėjo ypatingo metimo. Tokį jis ir paruošė. Pirmose savo olimpinėse žaidynėse, paskutiniu bandymu 28-erių panevėžietis diską metė 67,48 m bei iškovojo sidabrą bei, galima sakyti pradėjo šlovingą Lietuvos atletų tradiciją disko metimo sektoriuje.
Nepriklausomos Lietuvos lengvaatlečiai olimpinėse žaidynėse
1992 m. Barselona
Dauguma šias žaidynes atsimena dėl Kitos svajonių komandos – mūsų vyrų krepšinio rinktinės. Tačiau sportine prasme didžiausia žvaigždė buvo Romas Ubartas. Disko metikas pelnė patį pirmą medalį ir dar auksinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Nors įrankiai skriejo arčiau nei prieš ketverius metus, 65,12 m pakako, kad trispalvę pirmą kartą istorijoje pamatytume ant aukščiausios pakylos bei, kad visas pasaulis išgirstų Lietuvos himną, skambantį mūsų čempionui. Dėl to Romas Ubartas visam laikui išliks Lietuvos sporto istorijoje.
1996 m. Atlanta
Lengvaatlečių delegacija šiose žaidynėse buvo viena gausiausių. Labai sėkmingai pasirodė šuolininkė į aukštį – Nelė Žilinskienė. Iš Telšių kilusi sportininkė peršoko 1,96 m aukštyje esančią kartelę bei dalinosi 5-ą vietą su dar trejomis sportininkėmis.
Nors medalio tada dar neiškovojo, bet žaidynėse debiutavo ir kita mūsų disko metimo legenda – Virgilijus Alekna. Tada jo mestas įrankis finale toliausiai skrido 65,30 m. Ir jei to būtų pakakę auksui prieš 4 metus Barselonoje, Atlantoje lietuvis liko 5-as. Daug kas pamiršta, jog tada finale diską metė ir kitas mūsų sportininkas – Vaclavas Kidykas. Jo užimta pozicija – 8-a.
2000 m. Sidnėjus
Iš tolimosios Australijos Lietuvos delegacija parsivežė labai solidų medalių derlių. Na, o taip pat iškovoti net du aukso medaliai. Vienas iš jų – lengvosios atletikos manieže.
Kas kabinosi auksą? Ogi mūsų jau minėtas, savo kelią į atletikos sporto legendos statusą besiskinantis Virgilijus Alekna. Prieš didžiausią savo tuometinį varžovą bei olimpinio čempiono titulą ginantį Larsą Riedelį (Vokietija) lietuvis nepalūžo. Penktuoju bandymu įrankį tautietis metė 69,30 m – net 0,8 m toliau už antroje vietoje likusio L. Riedelio geriausią bandymą.
Daugiau medalių manieže šiose žaidynėse Lietuva neiškovojo.
2004 m. Atėnai
Kai olimpinės žaidynės grįžo į savo gimtinę, iš lengvaatlečių tikėjomės vieno medalio, bet gavome du. Kaip visada, Virgilijus Alekna į žaidynes atvyko kaip vienas iš savo rungties favoritų. Rimčiausi konkurentai nurungti olimpinį čempioną buvo: 2002 m. pasaulio čempionas Robertas Fazekašas (Vengrija), Zoltanas Kovago (Vengrija) bei Aleksanderis Tammertas (Estija).
Tiesa, jau pirmu savo mėginimu Sidnėjaus olimpinis čempionas įrankį numetė 69,89 m ir pagerino olimpinį rekordą. Atrodė, kad toks stiprus bandymas garantuos sėkmę ir gal net auksą. Visgi, jau antru bandymu įrankį Robertas Fazekašas nusviedė daug toliau – 70,93 m. Virgilijui teko toliau eikvoti visas jėgas ir nors 5-as bandymas buvo neblogas, rezultato pagerinti nepavyko nei jam, nei vengrui. Rodės, kad naujasis rekordininkas įsitvirtins disko metimo sektoriuje kaip naujas čempionas.
Tačiau pirmasis istorijoje diską virš 70m numetęs sportininkas po varžybų nepateikė reikalingo mėginio dopingo testui bei buvo diskvalifikuotas. Tarp metikų kalbos apie tai, jog šis vengras nėra sąžiningas jau sklandė, tad labai smagu, jog laimėjo sąžiningas atletas, mūsų šalies atstovas. Nors ir su papildomais sunkumais, bet vis tiek iškovotas auksas.
Na, o kitas medalis – taip pat labai saldus sidabras, kurį laimėjo viena iš stabiliausių mūsų šalies lengvaatlečių – unikalaus profilio septynkovės atstovė Austra Skujytė. Biržų krašte gimusiai, 188 cm ūgio Lietuvos sporto legendai septynkovė buvo labai įdomus pasirinkimas, kadangi tam tikrose sporto šakose ji buvo ypatingai stipri, o kitose stipriai atsiliko nuo lyderių. Visgi asmeninį rekordą ir 6435 taškus surinkusi Austra vos 11 taškų aplenkė britę Kelly Sotherton ir į Lietuvą grįžo su įspūdingu pasiekimu. Tarp 34 septynkovininkių ji buvo 2-a geriausia. Štai jos rezultatai tose žaidynėse:
- 100 m bėgimas su kliūtimis – 14.03 s (974 tšk.) – 28-a vieta
- Šuolis į aukštį – 1,76 m (928 tšk.) – 13-a vieta
- Rutulio stūmimas – 16,40 m (955 tšk.) – 1-a vieta
- 200 m bėgimas – 24,82 s (903 tšk.) – 16-a vieta
- Šuolis į tolį – 6,30 m (943 tšk.) – 7-a vieta
- Ieties metimas – 49,58 m (852 tšk.) – 3-ia vieta
- 800 m bėgimas – 2:15.52 (880 tšk.) – 13-a vieta
2008 m. Pekinas
Nors pačios žaidynės Lietuvai buvo gana sėkmingos (5 medaliai), tik vienas iš jų parsivežtas iš lengvosios atletikos sričių. Kas daugiau, jei ne Virgilijus Alekna…
Jau 36-erių veteranas buvo pakankamai nusipelnęs palikti sportą ir kabinti batelius ant vinies, tačiau į žaidynes pateko ne garbės kvietimu, o pagal rezultatą. Nors tikrai nebe pirmos jaunystės, iš Panevėžio krašto kilusi sporto legenda 4-u bandymu švystelėjo diską net 67,79 m bei tik 3 centimetrais nusileido lenkui Piotrui Malachovskiui kovoje dėl sidabro. Vėliau tie patys 3 cm darsyk skaudžiai kirs Lietuvos disko metikui su pavarde Alekna…
Auksą laimėjo stiprus disko metikas iš Estijos – Gerdas Kanteris. Tiesa, jo istorija gal nėra identiška, bet šiek tiek primena Roje Stona. Antras geriausias jo bandymas būtų vertas tik 6-os vietos, tačiau pakako vieno labai stipraus metimo ir Estija džiaugėsi auksu disko metime.
2012 m. Londonas
Jau 40-ies sulaukęs Virgis Alekna vėl varžėsi disko metimo rungtyje bei buvo viena iš mūsų olimpinių vilčių. Nors tikrai nebebuvo tarp favoritų, ypač po to, kai atrankoje gana sunkiai prasibrovė į kitą etapą, veteranas finalui paruošė įspūdingas salves. Jau pirmu bandymu jo įrankis skrido 67,38 m ir įtvirtino jį medalių pozicijoje. Tik priešpaskutiniu metimu mūsų atletą išstūmė jau minėtas estas Gerdas Kanteris ir V. Alekna liko 4-as.
Medalį (bronzos) iš tų žaidynių turi Austra Skujytė. Tačiau ji jo į Lietuvą neparsivežė. Situacija buvo labai įdomi. Nuostabiai pasirodžiusi: šuoliuose į aukštį, rutulio stūmime, šuolyje į tolį bei ieties metime, prieš paskutinę rungtį (800 m bėgimas), Austra buvo 2-oje vietoje. Visgi, bėgimas niekada nebuvo A. Skujytės stiprybė ir ji liko 27-a iš 39-ių.
Tai labai pakenkė jos rezultatams ir bendroje įskaitoje lietuvė nukrito į 5-a vietą. Tačiau tada prasidėjo chaosas:
- Organizatoriai diskvalifikavo iš 800 m rungties sidabrą laimėjusią Lili Schwarzkopf (Vokietija), nes ji, neva per anksti paliko savo takelį. Bronza tada turėjo atitekti Ukrainos sportininkei Liudmilai Josypenko.
- Vokietijos delegacija pateikia protestą. Jis sėkmingas ir vokietės rezultatas įskaitomas bei jai atitenka sidabras.
- Ta pati Liudmila Josypenko po kelių metų diskvalifikuojama už dopingą ir Austra pakyla į 4-ą vietą.
- Po poros metų diskvalifikuojama ir rusė Tatjana Černova, kuri buvo laimėjusi bronzą, tad Austra Skujytė pelno bronzą.
Ši istorija turbūt pati įspūdingiausia bei įdomiausia medalio istorija moterų septynkovėje. Svarbu, kad viskas gerai, kas gerai baigiasi…
2024 m. Paryžius
Paskutinėse, 2016 m. ir 2021 m. žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai medalių nelaimėjo, bet 2024 metais atėjo atpildo metas. Nors beveik visos lažybų bendrovės tikėjosi, kad Mykolas Alekna parsiveš auksą, įvyko didelė sensacija ir vertingiausią medalį užsikabino mažai kam žinomas, savo karjeros kelyje tarp disko metimo bei amerikietiško futbolo (NFL) pasimetęs jamaikietis Roje Stona.
Vienos iš didžiausių lažybų bendrovių siūlė net 200.00 koeficientą už jo pergalę, tad tai buvo viena didžiausių sensacijų modernių žaidynių istorijoje.
Mykolas Alekna pagerino savo tėvui priklausiusį olimpinį rekordą ir įrankį numetė 69,97 m. Tiesa, rekordu naujasis disko metimo dievukas pasidžiaugė gal 20 minučių. Visai netikėtai jį pagerino tas pats Roje Stona.
Metimas buvo 70,00 m – tad sūnui, kaip ir tėvui trūko tų pačių 3 cm iki geresnio medalio. Na, bet jaunasis Mykolas Alekna dar turės begalę progų parodyti, iš kokio molio yra nulipdytas, o jo treneriai bei mes žinome, kad tas molis, ko gero – auksinis…