Nacionalinis stadionas – pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje, finansiniai statybų kaštai bei esama situacija

Nacionalinio stadiono statybos primena ne tiek didžiulį pajuokos objektą, kiek dešimtmečius besitęsiantį institucijų negebėjimą atrasti visas puses vienijantį kompromisą. Nacionalinis stadionas buvo pradėtas statyti 1985-siais metais, tačiau šis planas vis dar nevirto realybe. 2006-siais Nacionalinis stadionas bei sporto kompleksas buvo pripažinti nacionalinės svarbos sporto objektais.

Per dešimtmetį į priekį pasistūmėta nebuvo, o patobulintas įvairiafunkcinis komplekso projektas buvo pristatytas 2019-siais metais. Visgi, kilus dvejonėms ir nesutarimams dėl tikslios projekto kainos, startas buvo atidėtas. 2022-ųjų metų sausio 4-ąją dieną buvo pradėti stadiono konstrukcijų griovimo darbai, kurie turėjo trukti keturis mėnesius bei kainuoti 300 tūkst. eurų.

Nacionalinis stadionas – įvykę pokyčiai Lietuvoje

Nuo 1985-ųjų metų įvyko daug pokyčių, tačiau vienas didžiausių projektų Lietuvos istorijoje taip ir netapo realybe. Kadangi per daugelį metų buvo begalė pasikeitimų, pasižiūrėkime į Lietuvoje ir pasaulyje įvykusius reiškinius.

Įvykę pokyčiai Lietuvoje – politika

• 1990-ieji metai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas;
• 1993-ieji metai – Algirdas Brazauskas yra 1-asis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas;
• 2004-ieji metai – Lietuva įstojo į NATO;
• 2004-ieji metai – Lietuva įstojo į Europos Sąjungą;
• 2007-ieji metai – Lietuva tapo pilnateise Šengeno zonos nare.

Įvykę pokyčiai Lietuvoje – ekonomika

• 1993-ieji metai – Lietuvoje įvestas litas;
• 2001-ieji metai – Lietuva įstojo į PPO (Pasaulio prekybos organizacija);
• 2004-ieji metai – Lietuvos bankas tapo Europos Centrinio Banko nariu;
• 2015-ieji metai – Lietuvoje įvestas euras;
• 2023-ieji metai – Lietuva ir Taivanas pasirašė bendradarbiavimo susitarimus.

Įvykę pokyčiai Lietuvoje – sportas

• 1992-ieji metai – Lietuva iškovojo 3-ąją vietą olimpiniame krepšinio turnyre;
• 1999-ieji  metai – Kauno „Žalgiris“ iškovojo Eurolygos čempionų titulą;
• 2000-ieji metai – disko metikas Virgilijus Alekna pagriebė pirmąjį olimpinį auksą;
• 2003-ieji metai – Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo Europos krepšinio čempionatą;
• 2012-ieji metai – Rūta Meilutytė iškovojo 100 m plaukimo krūtine olimpinį auksą.

Pasaulio įvykiai

• 1986-ieji metai – Černobylio atominės elektrinės avarija;
• 1991-ieji metai – SSRS žlugimas;
• 2001-ieji metai – Niujorke buvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai;
• 2011-ieji metai – Japoniją nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis;
• 2014-ieji metai – prasidėjo iki šių dienų besitęsiantis karas tarp Ukrainos ir Rusijos.

Nacionalinis stadionas – išaugę finansiniai statybų kaštai

Vilniaus meras Valdas Benkunskas paviešino informaciją, kad faktinė Nacionalinio stadiono statybų kaina nuo 2020-ųjų iki 2022-ųjų metų vidurio išaugo apie 40 procentų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, kad po kainų indeksavimo procedūros stadionas bei pilnas daugiafunkcis kompleksas turėtų kainuoti apie 2,4 mln. eurų daugiau nei buvo suplanuota anksčiau. Viso Nacionalinio stadiono ir sporto komplekso kaina siektų 158,4 mln. eurų. Į šią sumą yra įskaičiuojami ir statybos objektų operavimo kaštai (25 metai).

Nacionalinis stadionas – palyginimai

Lyginant su Kaune stūksančiu Dariaus ir Girėno stadionu – situacija yra kardinaliai skirtinga. Stadiono statybų kaina yra 43 mln. eurų, bet ne tai yra svarbiausia. Dariaus ir Girėno stadionas atitinka visus aukščiausios UEFA kategorijos reikalavimus, o tai reiškia, kad Kaune galės būti rengiamos ne tik Lietuvos futbolo rinktinių rungtynės, tačiau atsivers galimybės pretenduoti ir į didesnio masto futbolo turnyrus.

Puikus pavyzdys yra UEFA Supertaurės rungtynės, kurios jau yra vykusios vienoje iš Baltijos šalių. 2018-ųjų metų UEFA Supertaurės finalas vyko Estijos sostinėje Taline, „Lilleküla“ stadione. Dariaus ir Girėno stadionas buvo galutinai pabaigtas 2022-ųjų metų rugsėjo 19-ąją dieną.

Nacionalinis stadionas – tai kur kas daugiau nei tik stadionas

Svarbu suprasti tai, kad į sporto kompleksą įeina ir daugiau elementų. Daugiafunkcį Šeškinės kompleksą turėtų sudaryti Nacionalinis stadionas, sporto muziejus bei papildoma infrastruktūra:

• Lengvosios atletikos stadionas ir futbolo aikštė;
• Lengvosios atletikos apšilimo vieta;
• Futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona;
• Du futbolo treniruočių aikštynai;
• Sporto centras: krepšinio, gimnastikos, rankinio ir bokso salės;
• Kultūros centras: biblioteka, konferencijų salės ir 300 vietų vaikų darželis.

Nacionalinis stadionas – situacija

Esama Nacionalinio stadiono statybų situacija yra daug pozityvesnė nei bet kada anksčiau. 2023-siais metais prasidėjo statybos darbai, o iki rugpjūčio buvo įrengti keturiolika bandomųjų polių. Praėjusių metų gruodžio mėnesį statybos buvo tam tikram laikui sustabdytos, o to priežastis yra kainų indeksavimas.

2024-ųjų metų vasario 2-ąją dieną, praėjus beveik lygiai dviem metams po stadiono griaučių darbų pradžios, buvo patvirtinta informacija, kad įmonė „BaltCap“ traukiasi iš Nacionalinio stadiono statymo veiklos. Įmonės, kuri sutiktų su šia „avantiūra“ ilgai ieškoti neteko. Darbams ir procesui vadovaus Arvydo Avulio statybų bendrovė – „Hanner“. Derybos su bendrove ilgai netruko – apie septynias dienas.

Kai Vilniaus miesto taryba patvirtino Nacionalinio sporto komplekso kainų indeksavimą, A. Avulis patikino, kad statyti Nacionalinį stadioną jį skatina asmeninės bei visų vilniečių viltingos ambicijos. „Visada yra įdomu daryti tai, ko galbūt negali padaryti kiti. Tai galima priskirti tam tikram savojo ego patenkinimui“, – teigė A. Avulis. „Hanner“ įmonės savininkas patikino, kad jungtis prie šio projekto įgyvendinimo paskatino ne galimybė užsidirbti.

„Galvoju, kad tai yra išskirtinis įvykis ir būtų garbė prisidėti prie galbūt legendiniu tapsiančio stadiono statybų proceso. Kažkada gal kalbėsime, kad šį Vilniaus pasididžiavimą statėme net 45-erius metus“, – tikino „Hanner“ savininkas. A. Avulis nurodė, kad Nacionalinį stadioną yra planuojama statyti iki 2027-ųjų metų, o tai reiškia, kad statybos bus baigtos kažkada 2026-siais.

Nacionalinis stadionas – žvilgsnis į užsienį

Per pastaruosius porą dešimtmečių Europos futbolo komandų lygis ženkliai pakilo. Daugelis nacijų atlieka puikų darbą keliant savo futbolo kokybę į viršų, o jų žaidėjai kiekvienais metais atranda galimybes prisijungti prie elitinių komandų. Tobulinamos ne tik treniravimo, mitybos ar  fizinio pasirengimo sistemos, tačiau statomi ir nauji stadionai, gerinama infrastruktūra, susisiekimas bei tai yra stengiamasi įgyvendinti kuo greičiau. Palyginkime Lietuvos geografinėje teritorijoje esančias Europos valstybes, kurios yra pasistačiusios bent 17 000 tūkst. vietų futbolo stadionus.

• Lenkija – 14 stadionų;
• Ukraina – 13 stadionų;
• Švedija – 5 stadionai;
• Čekija – 4 stadionai;
• Vengrija – 3 stadionai;
• Slovakija – 2 stadionai;
• Baltarusija – 2 stadionai;
• Suomija – 1 stadionas;
• Estija – 0 stadionų;
• Latvija – 0 stadionų.